Kodėl verta sportuoti?

Atėjus šaltajam metų laikui, mus aplanko senas draugelis Tinginukas. Su juo kartu sėdime namie, jaukiai leidžiame laiką žiūrėdami filmą ir gerdami arbatą. Net kai norime kažkur išeiti, jis įtikina, kad neverta, juk namuose taip gera ir šilta. Tinginukas vienas iš tų bičiulių, kuris nepasiduoda įtikinėjimais apie gryno oro naudą organizmui  ar  sporto teigiamą poveikį nuotaikai. Žinau, kad vienam sportuoti nesinori, tad padėsiu Tau įkalbėti draugą prisidėti. Štai kelios priežastys, kurios tikrai suvilios bet ką:

  1. Gražus kūnas. Sportuodamas kankiniesi avansu už gerą nuotaiką kiekvieną kartą persirenginėjant. Gi taip malonu matyti savo kojų pirštus stovint ar pagaliau užsidėti suknelę, kurią „netyčia“ nusipirkai, nors ji ir buvo per maža. Svarbiausia, kad pastebėjus kūno pokyčius, noras ir motyvacija dirbti dar labiau padidėja. Norisi nustebinti ne tik save, bet ir kitus. O mintis, kad gali kažkam tapti pavyzdžiu, net sunkiausią dieną veja į sporto salę.
  2. Nauji žmonės. Garantuota nauja linksma kompanija, su kuria galėsite ir į kiną nueiti, ir į kalnus kopti. Plečiasi bendraminčių ratas, gyvenime sutinkate žmonių, kurie palaiko ir įkvepia tobulėti, mat sportuojant nuolat aplink tvyro sveika konkurencija, kuri priverčia pasitemti ir siekti vis didesnio meistriškumo. Be to, mintis „o ką pagalvotų treneris, jei dabar mane pamatytų?“ apsaugo nuo neapgalvotų ir kvailų sprendimų.
  3. Stiprėja charakteris. Sportuojant neišvengiamai ugdoma valia, atkaklumas ir užsispyrimas. Šios savybės padeda lengviau susidoroti su įvairiais gyvenimo sunkumais. Dažniausiai treniruotėse tenka kęsti skausmą  ir nepatogumus, bet skųstis nėra prasmės, nes aiškiai suvoki, kad tik per kančias į žvaigždes. Pradėjus taikyti šį suvokimą kasdienėje veikloje, dingsta būtinybė reikšti nepasitenkinimą, vietoj to, energiją investuoji į situacijos keitimą tinkama linkme.
  4. Turi ką veikti. Nuobodžius vakarus prie knygų (o iš tikrųjų prie veidaknygės) gali pamiršti, jei pradėsi sportuoti. Nebereikės ir atidėlioti, nes tiesiog nebus kada. Prasidėjus darbų maratonui, sportas padeda lavinti ir laiko planavimo įgūdžius, o derinant mėgstamas veiklas išvengiama rutinos, todėl padaroma daugiau ir kokybiškiau.
  5. Gali legaliai nešioti treningus. Turint omeny, kokie jie gražūs ir patogūs, tai tikrai puiki paskata pradėti sportuoti. Galėsi jais pasipuošęs žygiuoti į treniruotes, be baimės būti palaikytu eiliniu marozu.  Yra kažkoks subtilus skirtumas (gal kvapas ar milžiniška kuprinė?) ir žmonės jį jaučia.
  6. Gali daugiau valgyti. Sklinda gandai, kad pradėjus sportuoti, reikia laikytis dietos. Tai tiesa, jeigu to nori. Dietų dažniausiai griebiamasi norint numesti daugiau svorio arba pasiekti kuo geresnių rezultatų (pvz. patekti į tam tikrą svorio kategoriją). Dietos – tik pagalbinė priemonė, o ne būtinybė. Visgi sportuojant mityba pasikeičia. Prisivalgius prieš treniruotę vėliau būna bloga ir ima miegas, todėl rizikuoti neverta. Artėjant varžyboms taip pat sumažini maisto kiekį. Užtat gali be sąžinės graužaties valgyti daugiau ir įvairiau, nes visas papildomas kalorijas tiesiog išsportuosi. Kuo daugiau kalorijų ištaškei, tuo daugiau jų gali suvartoti. Paprasta kaip du kart du. (Panelės, atsimenate tą posakį „valgau, kiek noriu ir nestorėju“? Štai, ką jis iš tikrųjų reiškia.)
  7. Auga pasitikėjimas savimi. Matant progresą, pradedi tikėti savo jėgomis. Galbūt diena iš dienos vargstant rezultato nematai, bet kai pasižiūri atgal, nuo ko pradėjai, supranti, kiek daug pasiekei. Tas suvokimas taip sustiprina savivertę, kad pamiršti, ką reiškia drovumas ar žodelis „negaliu“.
  8. Iškyla nauji tikslai. Elementaru, kad pradėjus naują veiklą, iškyla ir su ja susiję Jų siekimas paįvairina gyvenimą, o sėkmė įkvepia ir motyvuoja daugiau dirbti ir prie kitų gyvenimo sričių. Galima sakyti, kad sportas yra papildoma lėkštė paragauti sėkmės skonio. O juk apetitas kyla bevalgant.
  9. Prablaško mintis. Treniruotėse visi dienos vargai ir bėdos yra tiesiog nustumiami į šoną, nes reikia susikaupti ties tuo, ką darai čia ir dabar. Pažvelgus į problemą po kiek laiko, ji atrodo daug paprastesnė, o sprendimas ateina savaime.
  10. Mažėja baimių. Baimė, kurią jauti eidamas į egzaminą, neprilygsta jauduliui prieš maratono startą. O nejaukumas prieš užkalbinant patinkantį žmogų sunkiai gali būti lyginamas su susidūrimu akis į akį su stipriausiu priešininku. Pamatęs, kiek daug gali įveikti, nejučia tampi drąsesnis nei kada būtum galėjęs pagalvoti.

 

Sportuodamas žmogus tobulėja įvairiapusiškai, darosi vis įdomesnis ir patrauklesnis sau bei kitiems. Šauniausia tai, kad kiekvienas ras tai, kas jam tinka ir patinka labiausiai, nes sporto šakų pasirinkimas dabar yra tiesiog milžiniškas. Studentams pasisekė dar labiau, nes kone kiekvienas universitetas turi savo sporto centrą, o jei nesinori eiti ten, užtenka paminėti savo statusą, kad sulauktum nuolaidų. Kai sudarytos tokios puikios sąlygos, belieka tik kalbinti draugą ir žygiuoti į treniruotę.

 

P.S. Vieniems sportas tiesiog laisvalaikio praleidimas, kitiems – gyvenimo būdas. Ir visai nesvarbu, kurioje kategorijoje esi tu, svarbiausia, kad judėjimas teiktų malonumą. Taip, kartais būna tikrai labai sunku, bet tai dar nereiškia, kad laikas viską mesti. Juk jei nepavyksta atidaryti saldainio iš pirmo karto, negalvoji, kad esi kažkoks ištižėlis, kuriam nelemta valgyti saldumynų. Tiesiog lupi tą popierių lauk iš visų jėgų, kol pagaliau pajauti pastangų rezultatą – saldų triumfo skonį. Visgi dažnai saldainis rankoje suteikia daugiau džiaugsmo nei saldainis pilve. Taigi mėgaukitės procesu, o rezultatai ateis savaime.

Silvija Saulė Aleknaitė

Panašūs pranešimai

  • Vytauto Liesionio išpažintis

    Vytautas Liesionis, g. 1978, Seirijai Vytauto Didžiojo universitetas turi tikrai daugybę pasižymėjusių ir gerbiamų dėstytojų, tačiau Vytautas Liesionis yra ypatingai populiarus studentų tarpe. Jo paskaitos visuomet pritraukia pilnas auditorijas. Ne paslaptis, jog šis žmogus šiemet „V2“ dėstytojų apdovanojimuose buvo išrinktas „Metų dėstytoju“ bei „Metų auditorija“. Ne tik puikus savo dalyko žinovas, bet ir nuostabi asmenybė….

  • Važiuoti? Važiuoti !

    Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: besaikis gėrimas, pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui. Atrinko? Nebenoriu! Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad…

  • Kas geba – daro, kas negeba – dėsto…

    Dar nespėjus įsibėgėti pavasario semestrui, saulei nelepinant savo šiltais spinduliais, studentai, per daug nesijaudindami ir dar truputį susitraukę nuo žvarbaus vėjo, skuba į paskaitas. Kažkur tarp jų galime išvysti ne visai lietuviškos išvaizdos mūsų universiteto dėstytoją Loic Boizou, kurio veide visuomet šviečia plati šypsena. Įdomu, kokie gi vėjai atpūtė šį prancūziškos bei šveicariškos kultūros žmogų…

  • Man dar tik dvidešimt keleri ir dar tiek daug, tikiuosi, laukia ateity!

    Naujieji metai atėjo, atostogos jau pasiekė pabaigą, naujas semestras kabo ant nosies, o galvoje daugybė minčių. Vasaris – toks įdomus mėnuo, atnešantis mums meilės kupiną dieną, tokią dieną, kai rimtai susimąstai apie savo tėvynę ir laisvę, dar tokią vieną, kai valgai daug blynų… Ir dar vasaris atneša jums, o greičiau pateikia, šviežutėlį interviu. Šįkart tai…

  • Suomiškas gyvenimas tęsiasi

    Pavasaris pasiekė net Suomiją. Kiek žinau nelabai ilgam, bet po ilgo tamsos laikotarpio kiekvienas saulės spindulys yra aukso vertės. Erasmus studento gyvenimas tęsiasi su nuotykiais ir dar geresne nuotaika. Gyvenimas bendrabutyje: neprisitaikysi – neišgyvensi Gyventi bendrabutyje teko ir anksčiau, bet čia taisyklės šiek tiek kitokios. Mes neturime budėtojų, neturime nuobaudų ir jokios kontrolės. Blogiausia, kas…

  • Kartą seniai seniai… dabar

    Žinau, kad iš naujo užklupę mokslai jau pradėjo rodyt ragus, tačiau sustokit sekundei (nors tikiuosi, kad ilgesniam laikui – priimčiau kaip komplimentą) ir pabandykit įsivaizduot, kaip atrodytų pasakos, perkeltos į realybę. Ypač su karalaitėm ir karalaičiais. Juk jų niekad nebūna per daug, tiesa? Taigi… Jauna, abitūrą baiginėjanti mergina gyveno su teta užmiestyje. Pavadinkime merginą Maja….