Šaltis žiemą – nebaisus, užsigrūdinkit ir Jūs!

Žiemos periodu dažnas mūsų palydovas – peršalimas, kartu besitempiantis slogą, gerklės skausmą, kosulį ir temperatūrą. Be visa to, apskritai savijauta būna nekokia. Visi norėtume išvengti ligų ir nepasiduoti įvairioms infekcijoms, tad mūsų imunitetas turi būti pakankamai atsparus tam. Kaip galima jį sustiprinti ar ligai užpuolus kaip tikram karžygiui atsilaikyti ir greitai pasveikti?

Nepulkite gerti visokių piliulių ar įvairių vaistų, prisiminkite, kuo naudodavosi Jūsų seneliai ir kas jiems padėdavo išlikti žvaliems bei įveikti visus negalavimus. Visais laikais geras sprendimas buvo liaudies medicina. Kai kapstaisi kažkur gylyn, tereikia akis pakelti aukštyn ir pamatyti, kad viskas, ko tavo sveikatai reikia, yra pasiekiama ranka.

Dalinuosi su Jumis 5 sprendimo būdais, kurie palengvins Jūsų kančias užpuolus negalavimams šiuo itin permainingu žiemos metu:

  1. Imuniteto stiprinimas ir priešnuodis įvairioms infekcijoms bei ligoms šaltuoju laikotarpiu – riekelė duonos su česnaku.

Receptas:

Paimkite keletą duonos riekelių, užtepkite sviesto, supjaustykite keletą česnako skiltelių, uždėkite ant duonos su sviestu ir suvalgykite. Ir taip bent kartą dienoje ar kas kelias dienas (čia jau priklauso nuo Jūsų, kaip pasiryžę tai skanauti). Reguliariai tai valgant šaltu metų laiku organizmas bus stipresnis, imunitetas – atsparesnis. Juk česnako gerosios savybės ne iš piršto laužtos.

Valgomasis česnakas:

  • Gausu įvairių vitaminų (PP, B1, B2, D, C) bei naudingų medžiagų (baltymų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, riebalų, ląstelienos ir pan.)
  • Tinkamas infekcinėms ligoms gydyti (kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto parazitozėms)
  • Tinkamas turint širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų
  • Mažina kraujo krešumą, šitaip apsaugodamas nuo trombozių
  • Gerina virškinamojo trakto liaukų sekreciją bei aktyvina žarnyno motoriką
  • Valgomasis česnakas nerekomenduotinas sergantiems inkstų bei kepenų ligomis, vartojantiems kraują skystinančius vaistus
  1. Gerklės skausmui malšinti – imbierinė arbata su citrina ir medumi.

Receptas:

Sutarkuojate imbiero šaknį, užkaičiate virdulį, užplikote arbatą, išspausdami citrinos. Kadangi medaus gerosios savybės karštoje temperatūroje tampa ne tokios veiksmingos, geriausia medų valgyti iš stiklainiuko. Patikėkit, nors ir aštroka bus, tačiau kasdien po keliskart išgėrus tokios arbatėlės gerklės skausmas greitai praeis. Taip pat tai itin gera imuniteto stiprinimo priemonė.

Imbieras:

  • Juose aptinkama daugybė naudingų medžiagų (aliuminis, kalcis, skaidulos, geležis, magnis, kalis, natris, vitaminas C ir pan.)
  • Mažina mėšlungį bei skausmus menstruacijų metu
  • Skatina medžiagų apykaitą
  • Stiprina imunitetą
  • Prevencija nuo peršalimo ligų (kosulio, gripo, sinusito, peršalimo, galvos skausmo), lengvina atsikosėjimą
  • Gerina smegenų kraujotaką, padeda įveikti stresines situacijas bei būna geresnis mokymosi medžiagos įsisavinimas
  1. Kūno temperatūrai sureguliuoti – šviežiai spaustos apelsinų sultys.

Receptas:

Išspauskite keletą apelsinų (galite ir greipfrutų su citrinomis) ir išgerkite šias sultis. Kaip sakoma, genialumas slypi paprastume. Tad šis būdas padės Jums sumažinti pakilusią temperatūrą, esant jai ne didesnei nei 38 oC.

Apelsinai:                

  • Gausu vitamino C
  • Gerina apetitą bei virškinimą
  • Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
  • Mažina vėžio susirgimų riziką
  • Žievelėje yra eterinių aliejų, kurie veikia teigiamai (ramina, mažina kraujospūdį bei gerina nuotaiką)
  1. Ne tik šilumai jausti, bet ir temperatūrai „išvyti“ – vilnoniai rūbai.

Na, recepto, manau, čia kaip ir nereikia – tereikia turėti vilnones kojines ar kitus šios medžiagos rūbus ir juos dėvėti. Ypač esant itin pakilusiai temperatūrai, kuomet reikalingas kūno išprakaitavimas, vilnonės kojinės (ar kiti vilnoniai rūbai) pagreitins visą eigą, tad drąsiai galite miegoti su jais! Beje, visa tai gerina kraujotaką ir šildo šaltais žiemos vakarais.

Vilna:

  • Apsaugo nuo staigaus temperatūrų pokyčio
  • Net sušlapus išlaiko šilumą
  • Sugeria drėgmės garus, dėl ko tokio tipo drabužis patogus tiek karštu, tiek šaltu oru
  • Yra nealergiška
  • Vilnonis pluoštas yra itin patvarus
  1. Peršalimui – NE – vandens vonelė kojoms.

Receptas:

Įsipilkite į didesnį specialų indą karšto vandens, įberkite keletą didesnių žiuspnių jūros druskos (tiks ir valgomoji druska) ir pamirkykite kojas keliolika minučių. Ne tik atpalaiduos po sunkios dienos, bet ir sveikatą pagerinti padės (pavyzdžiui, gydyti peršalimą).

Vanduo:

  • Mažina nuovargį bei teikia energijos
  • Slopina alkį
  • Reguliuoja kūno temperatūrą
  • Reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai
  • Apsaugo organizmą nuo perkaitimo, taip pat besikaupianti šiluma neleidžia kūnui atšalti (dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo)
  • Sustiprina raumenis

Štai tokie itin paprasti, tačiau be galo vertingi sprendimai, kuriuos pasirinkdami tikrai nepasigailėsite. Kaip sakoma, viskas ko reikia – čia pat, tad niekada nespjaukite į liaudies mediciną – kam kimšti į save chemiją, kai pirmiausia galima išbandyti natūralų būdą? Tarp kitko, šitaip užgrūdinus organizmą ir peršalimai nebaisūs bus. Tad linkiu Jums jau dabar bėgti į parduotuvę ir nusipirkti to, ko trūksta, kad galėtumėt pradėti savo sveikuolišką šalčio laikotarpio ligų prevencijos gyvenimą.

Plačiau apie naudingąsias savybes galite pasiskaityti:

  • Valgomasis česnakas:

http://www.medguru.lt/vaistinele/vaistazoles/valgomasis-cesnakas/

  • Imbieras:

http://www.sveikata.lt/straipsnis/naudingosios-imbieru-savybes-i-dalis-833

  • Apelsinai:

http://www.medguru.lt/sveika-gyvensena/sveika-mityba/citrusiniu-vaisiu-nauda-organizmui/

  • Vilna:

http://www.karlote.lt/audiniai/vilna

  • Vanduo:

http://www.camelia.lt/lt/sveikatos_klubas/atmintines/vandens_nauda_zmogaus_organizmui/

Autorius: Evelina Stepšytė

Panašūs pranešimai

  • Lucka ir jo avantiūros

    Kas rytą pabudusi, aš visuomet pažvelgiu pro langą. Ne tik tam, kad pažiūrėčiau koks oras ir nuspręsčiau ką apsirengti, bet ir tam, kad užduočiau sau klausimą – kokiu žmogumi turėčiau šiandien būti, kad įgyvendinčiau savo planus ir svajones? Ar šiandien turiu atrodyti gerai ir atkreipti dėmesį savo išvaizda, ar visgi švytėti iš vidaus? Tikriausiai, statydama…

  • Erasmus Maltoje

    Erasmus įgauna pagreitį arba mėnuo čia Sunku patikėti, kad savo rojuje, Maltoje, jau praleidau vieną mėnesį, laikas taip greitai bėga, atrodo, tik neseniai čia atvažiavau ir pratinausi prie atostogas primenančio gyvenimo. Dabar kaip tikra maltietė stabdau autobusą, paburnoju ir neatsakingą vairuotoją, jei vėl išsitėškiau ant grindų, jam staigiai stabdant (gerai, kad tėveliai apdraudė prieš išvažiuojant)….

  • Kas geba – daro, kas negeba – dėsto…

    Dar nespėjus įsibėgėti pavasario semestrui, saulei nelepinant savo šiltais spinduliais, studentai, per daug nesijaudindami ir dar truputį susitraukę nuo žvarbaus vėjo, skuba į paskaitas. Kažkur tarp jų galime išvysti ne visai lietuviškos išvaizdos mūsų universiteto dėstytoją Loic Boizou, kurio veide visuomet šviečia plati šypsena. Įdomu, kokie gi vėjai atpūtė šį prancūziškos bei šveicariškos kultūros žmogų…

  • Kodėl verta sportuoti?

    Atėjus šaltajam metų laikui, mus aplanko senas draugelis Tinginukas. Su juo kartu sėdime namie, jaukiai leidžiame laiką žiūrėdami filmą ir gerdami arbatą. Net kai norime kažkur išeiti, jis įtikina, kad neverta, juk namuose taip gera ir šilta. Tinginukas vienas iš tų bičiulių, kuris nepasiduoda įtikinėjimais apie gryno oro naudą organizmui  ar  sporto teigiamą poveikį nuotaikai….

  • „Subalansuotas Fux‘as“ pirmakursius moko ir jungia

    Kasmet rugsėjį daugiau nei keturi šimtai VDU pirmakursių leidžiasi į nepamirštamą kelionę, kur maršruto gale jų laukia stovykla „Subalansuotas Fux‘as“. Universiteto Studentų atstovybė, organizuojanti dvi dienas trunkantį „fuksų“ virsmą pilnateisiais universiteto studentais, pažada: „Tai bus geriausias savaitgalis tavo gyvenime“. O po poros dienų tai patvirtina ir iš stovyklos grįžtančių dalyvių šypsenos bei spindinčios akys. Tapai VDU studentu?…

  • Kartą seniai seniai… dabar

    Žinau, kad iš naujo užklupę mokslai jau pradėjo rodyt ragus, tačiau sustokit sekundei (nors tikiuosi, kad ilgesniam laikui – priimčiau kaip komplimentą) ir pabandykit įsivaizduot, kaip atrodytų pasakos, perkeltos į realybę. Ypač su karalaitėm ir karalaičiais. Juk jų niekad nebūna per daug, tiesa? Taigi… Jauna, abitūrą baiginėjanti mergina gyveno su teta užmiestyje. Pavadinkime merginą Maja….