Šaltis žiemą – nebaisus, užsigrūdinkit ir Jūs!

Žiemos periodu dažnas mūsų palydovas – peršalimas, kartu besitempiantis slogą, gerklės skausmą, kosulį ir temperatūrą. Be visa to, apskritai savijauta būna nekokia. Visi norėtume išvengti ligų ir nepasiduoti įvairioms infekcijoms, tad mūsų imunitetas turi būti pakankamai atsparus tam. Kaip galima jį sustiprinti ar ligai užpuolus kaip tikram karžygiui atsilaikyti ir greitai pasveikti?

Nepulkite gerti visokių piliulių ar įvairių vaistų, prisiminkite, kuo naudodavosi Jūsų seneliai ir kas jiems padėdavo išlikti žvaliems bei įveikti visus negalavimus. Visais laikais geras sprendimas buvo liaudies medicina. Kai kapstaisi kažkur gylyn, tereikia akis pakelti aukštyn ir pamatyti, kad viskas, ko tavo sveikatai reikia, yra pasiekiama ranka.

Dalinuosi su Jumis 5 sprendimo būdais, kurie palengvins Jūsų kančias užpuolus negalavimams šiuo itin permainingu žiemos metu:

  1. Imuniteto stiprinimas ir priešnuodis įvairioms infekcijoms bei ligoms šaltuoju laikotarpiu – riekelė duonos su česnaku.

Receptas:

Paimkite keletą duonos riekelių, užtepkite sviesto, supjaustykite keletą česnako skiltelių, uždėkite ant duonos su sviestu ir suvalgykite. Ir taip bent kartą dienoje ar kas kelias dienas (čia jau priklauso nuo Jūsų, kaip pasiryžę tai skanauti). Reguliariai tai valgant šaltu metų laiku organizmas bus stipresnis, imunitetas – atsparesnis. Juk česnako gerosios savybės ne iš piršto laužtos.

Valgomasis česnakas:

  • Gausu įvairių vitaminų (PP, B1, B2, D, C) bei naudingų medžiagų (baltymų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, riebalų, ląstelienos ir pan.)
  • Tinkamas infekcinėms ligoms gydyti (kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto parazitozėms)
  • Tinkamas turint širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų
  • Mažina kraujo krešumą, šitaip apsaugodamas nuo trombozių
  • Gerina virškinamojo trakto liaukų sekreciją bei aktyvina žarnyno motoriką
  • Valgomasis česnakas nerekomenduotinas sergantiems inkstų bei kepenų ligomis, vartojantiems kraują skystinančius vaistus
  1. Gerklės skausmui malšinti – imbierinė arbata su citrina ir medumi.

Receptas:

Sutarkuojate imbiero šaknį, užkaičiate virdulį, užplikote arbatą, išspausdami citrinos. Kadangi medaus gerosios savybės karštoje temperatūroje tampa ne tokios veiksmingos, geriausia medų valgyti iš stiklainiuko. Patikėkit, nors ir aštroka bus, tačiau kasdien po keliskart išgėrus tokios arbatėlės gerklės skausmas greitai praeis. Taip pat tai itin gera imuniteto stiprinimo priemonė.

Imbieras:

  • Juose aptinkama daugybė naudingų medžiagų (aliuminis, kalcis, skaidulos, geležis, magnis, kalis, natris, vitaminas C ir pan.)
  • Mažina mėšlungį bei skausmus menstruacijų metu
  • Skatina medžiagų apykaitą
  • Stiprina imunitetą
  • Prevencija nuo peršalimo ligų (kosulio, gripo, sinusito, peršalimo, galvos skausmo), lengvina atsikosėjimą
  • Gerina smegenų kraujotaką, padeda įveikti stresines situacijas bei būna geresnis mokymosi medžiagos įsisavinimas
  1. Kūno temperatūrai sureguliuoti – šviežiai spaustos apelsinų sultys.

Receptas:

Išspauskite keletą apelsinų (galite ir greipfrutų su citrinomis) ir išgerkite šias sultis. Kaip sakoma, genialumas slypi paprastume. Tad šis būdas padės Jums sumažinti pakilusią temperatūrą, esant jai ne didesnei nei 38 oC.

Apelsinai:                

  • Gausu vitamino C
  • Gerina apetitą bei virškinimą
  • Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
  • Mažina vėžio susirgimų riziką
  • Žievelėje yra eterinių aliejų, kurie veikia teigiamai (ramina, mažina kraujospūdį bei gerina nuotaiką)
  1. Ne tik šilumai jausti, bet ir temperatūrai „išvyti“ – vilnoniai rūbai.

Na, recepto, manau, čia kaip ir nereikia – tereikia turėti vilnones kojines ar kitus šios medžiagos rūbus ir juos dėvėti. Ypač esant itin pakilusiai temperatūrai, kuomet reikalingas kūno išprakaitavimas, vilnonės kojinės (ar kiti vilnoniai rūbai) pagreitins visą eigą, tad drąsiai galite miegoti su jais! Beje, visa tai gerina kraujotaką ir šildo šaltais žiemos vakarais.

Vilna:

  • Apsaugo nuo staigaus temperatūrų pokyčio
  • Net sušlapus išlaiko šilumą
  • Sugeria drėgmės garus, dėl ko tokio tipo drabužis patogus tiek karštu, tiek šaltu oru
  • Yra nealergiška
  • Vilnonis pluoštas yra itin patvarus
  1. Peršalimui – NE – vandens vonelė kojoms.

Receptas:

Įsipilkite į didesnį specialų indą karšto vandens, įberkite keletą didesnių žiuspnių jūros druskos (tiks ir valgomoji druska) ir pamirkykite kojas keliolika minučių. Ne tik atpalaiduos po sunkios dienos, bet ir sveikatą pagerinti padės (pavyzdžiui, gydyti peršalimą).

Vanduo:

  • Mažina nuovargį bei teikia energijos
  • Slopina alkį
  • Reguliuoja kūno temperatūrą
  • Reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai
  • Apsaugo organizmą nuo perkaitimo, taip pat besikaupianti šiluma neleidžia kūnui atšalti (dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo)
  • Sustiprina raumenis

Štai tokie itin paprasti, tačiau be galo vertingi sprendimai, kuriuos pasirinkdami tikrai nepasigailėsite. Kaip sakoma, viskas ko reikia – čia pat, tad niekada nespjaukite į liaudies mediciną – kam kimšti į save chemiją, kai pirmiausia galima išbandyti natūralų būdą? Tarp kitko, šitaip užgrūdinus organizmą ir peršalimai nebaisūs bus. Tad linkiu Jums jau dabar bėgti į parduotuvę ir nusipirkti to, ko trūksta, kad galėtumėt pradėti savo sveikuolišką šalčio laikotarpio ligų prevencijos gyvenimą.

Plačiau apie naudingąsias savybes galite pasiskaityti:

  • Valgomasis česnakas:

http://www.medguru.lt/vaistinele/vaistazoles/valgomasis-cesnakas/

  • Imbieras:

http://www.sveikata.lt/straipsnis/naudingosios-imbieru-savybes-i-dalis-833

  • Apelsinai:

http://www.medguru.lt/sveika-gyvensena/sveika-mityba/citrusiniu-vaisiu-nauda-organizmui/

  • Vilna:

http://www.karlote.lt/audiniai/vilna

  • Vanduo:

http://www.camelia.lt/lt/sveikatos_klubas/atmintines/vandens_nauda_zmogaus_organizmui/

Autorius: Evelina Stepšytė

Panašūs pranešimai

  • Kas geba – daro, kas negeba – dėsto…

    Dar nespėjus įsibėgėti pavasario semestrui, saulei nelepinant savo šiltais spinduliais, studentai, per daug nesijaudindami ir dar truputį susitraukę nuo žvarbaus vėjo, skuba į paskaitas. Kažkur tarp jų galime išvysti ne visai lietuviškos išvaizdos mūsų universiteto dėstytoją Loic Boizou, kurio veide visuomet šviečia plati šypsena. Įdomu, kokie gi vėjai atpūtė šį prancūziškos bei šveicariškos kultūros žmogų…

  • Studentas – studentui

    Tikriausiai visi gyvenime esame susidūrę su situacijomis, kurios tarsi apsunkina mūsų gyvenimą. Norėtųsi jų išvengti, tačiau to padaryti neįmanoma, nes tai yra būtina mūsų kasdienybės dalis. Bet ar nebūtų lengviau, jei būtų galima šias situacijas palengvinti?  Visi studentai nori gyventi lengviau ir patogiau, todėl siūlome keletą variantų būtent Jums, kaip palengvinti savo studentišką gyvenimą keliomis…

  • Alaus šventė kitaip!

    Lietingą šeštadienio vakarą gavau kvietimą apsilankyti tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania renginyje, pavadinimu „Alutis“. Neo-Lithuania – tai gražias tradicijas tęsianti seniausia Lietuvos studentų organizacija, įkurta 1922 m. Šventė, į kurią buvau pakviestas, yra viena iš mėgiamiausių korporantų švenčių. Tai slapta Viduramžių laikų studentiška šventė, kuri Kauno mieste siekia pačius pirmuosius universiteto gyvavimo metus. Ji pasižymi savo…

  • Suomiškas gyvenimas tęsiasi

    Pavasaris pasiekė net Suomiją. Kiek žinau nelabai ilgam, bet po ilgo tamsos laikotarpio kiekvienas saulės spindulys yra aukso vertės. Erasmus studento gyvenimas tęsiasi su nuotykiais ir dar geresne nuotaika. Gyvenimas bendrabutyje: neprisitaikysi – neišgyvensi Gyventi bendrabutyje teko ir anksčiau, bet čia taisyklės šiek tiek kitokios. Mes neturime budėtojų, neturime nuobaudų ir jokios kontrolės. Blogiausia, kas…

  • Liko laukti tik metus – Sūpynės festival

    Laukimas truko visus metus, o keturios jubiliejinio festivalio Sūpynės dienos prabėgo nepastebimai greit. Tačiau laukti buvo verta. Prasidėjusios nuo mažo festivalio, šiemet išaugusios iki dešimties metų Sūpynės ir vėl kvietė pasisupti į jau gerai pažįstamą Pakretuonės mišką. Į festivalį keliaudama ketvirtą kartą praleisti geriausias metų dienas tarp samanų, tyro miško oro, stingdančių ir kūną virpinančių…

  • Kartą seniai seniai… dabar

    Žinau, kad iš naujo užklupę mokslai jau pradėjo rodyt ragus, tačiau sustokit sekundei (nors tikiuosi, kad ilgesniam laikui – priimčiau kaip komplimentą) ir pabandykit įsivaizduot, kaip atrodytų pasakos, perkeltos į realybę. Ypač su karalaitėm ir karalaičiais. Juk jų niekad nebūna per daug, tiesa? Taigi… Jauna, abitūrą baiginėjanti mergina gyveno su teta užmiestyje. Pavadinkime merginą Maja….