Suomiškas gyvenimas tęsiasi

Pavasaris pasiekė net Suomiją. Kiek žinau nelabai ilgam, bet po ilgo tamsos laikotarpio kiekvienas saulės spindulys yra aukso vertės. Erasmus studento gyvenimas tęsiasi su nuotykiais ir dar geresne nuotaika.

Gyvenimas bendrabutyje: neprisitaikysi – neišgyvensi

Gyventi bendrabutyje teko ir anksčiau, bet čia taisyklės šiek tiek kitokios. Mes neturime budėtojų, neturime nuobaudų ir jokios kontrolės. Blogiausia, kas gali nutikti – pasakys „nu nu nu, nedaryk taip“ – taigi miegoti yra sunku. Studentai iš Ispanijos bandė man įrodyti, kad į Suomiją atvažiavau ne miegoti ir ne mokytis. Maisto gaminimas paryčiais, klyksmai, netvarka, pridegintas maistas, ispanų kalba, vagystės – visa tai yra kasdienybė. Pradžioje bandėme pyktis dėl triukšmo, tvarkyti bendras patalpas, išmesti paliktus nešvarius daiktus, prašyti kalbėti angliškai. Dabar aš tiesiog turiu didžiulę kolekciją ausų kamštukų, saugau savo daiktus, nepalieku skanaus maisto bendrame šaldytuve, perlipu per šiukšles ir bendrauju su tais, kurie su manimi kalba angliškai arba prancūziškai.

Praktikos daugiau negu kolegijoje

Studijuodami universitete praktikos, nors giliai širdyje ir norime, gauname nedaug. Tamperės universitete jos gaunu pakankamai. Kiekvienam dalykui tenka paruošti ne mažiau kaip vieną praktikos darbą. Smagiausia, kad užduodami darbai yra tokie įdomūs, kad juos norisi atlikti nedelsiant. Paskaitai, kurioje mokomės apie prancūzų kalbos dėstymą, turime individualiai parengti konkrečią valandos trukmės medžiagą su mūsų pačių sugalvotomis užduotimis ir vėliau pagrįsti savo pasirinkimus. Įdomiausia tai, kad kiekvienas gavome skirtingas situacijas: paskaita mažiems vaikams, pensininkams, dėmesio sutrikimų turintiems žmonėms, labai didelei grupei ir t.t. Man atiteko variantas – kalėjime. Beje, mačiau, kad galima pasirinkti kursą, kuris trunka savaitę. „Paskaitų“ metu studentai keliauja į Sankt Peterburgą ir lanko įvairias teisines institucijas. Grįžę atsakydami į tam tikrus klausimus turi parašyti 10-15 puslapių refleksiją ir būtinai pateikti asmeninį vertinimą. Keisčiausia, kad kai kurie dalykai net nėra vertinami pažymiais, nes jie visiškai nesvarbūs. Svarbiausia – žinios ir mokymosi džiaugsmas.

Suomiška žiema? Ne, negirdėjau

Žiemos Suomijoje nebuvo. Nebuvo ir tiek. Kurį laiką spaudė tikras nemalonus šaltis, bet suomiams -15 nėra „gera žiema“. Be to, visa tai truko tik mėnesį. Kovo pradžioje apie sniegą prisiminiau tik iš kelionės į Laplandiją (apie kurią papasakosiu netrukus), nes Tamperės gatvėse nebuvo likę net akmenukų, kurie barstomi, kad suomių dviračiai neslidinėtų važiuojant. Pavasaris vietinių gyventojų nedžiugina taip kaip Erasmus studentų ir jie su viltinga šypsena primena: „žiema dar nesibaigė, dar atšals“. Tačiau manau, kad galiu suprasti ir suomių poziciją. Jeigu jau įsirengi sauną, nusiperki žiemines dviračio padangas, išmoksti gerai slidinėti, pripranti prie maudymosi eketėje, nori tuo naudotis kiek galima ilgiau.

Kelionė į Laplandiją ir maudynės Arkties vandenyne

Iki šiol maniau, kad Laplandija yra miestas, kuriame gyvena Kalėdų senelis ir nieko daugiau nėra. Tačiau Laplandija – regionas, o Suomijoje gyvena du Kalėdų seneliai ir abu jie yra tikri. Man teko lankytis Rovaniemi. Norint pamatyti Kalėdų senelį, privaloma pirkti nuotrauką, kuri kainuoja 25 eurus. Žinoma, fotografuotis gali nors ir 20 žmonių ir taip sutaupyti pinigų, bet nuotrauką gaus vis vien tik vieną. Nors senelis labai malonus, draugiškas ir pasisveikina skirtingomis kalbomis (lietuviškai taip pat), visa kita yra tiesiog komercija.

Kelionės metu teko nuvykti iki pat Arkties vandenyno. Buvome įtikinti, kad tai galbūt pirmas ir paskutinis šansas išsimaudyti šiame vandenyne, todėl privalome tai padaryti. Išsikaitinau saunoje ir įbridau į vandenyną. Ledinis vanduo degino kojas, bet išdrįsau porai sekundžių panardinti visą kūną, nes kitaip nebūčiau galėjusi sakyti, kad maudžiausi. Dabar galiu pasigirti, kad dvi dienas gulėjau su temperatūra, o Arkties vandenyną man primena sloga ir kosulys. Kelionės metu taip pat važinėjausi rogutėmis, traukiamomis haskių, ir lankiausi šiaurės elnių fermoje. Penkių dienų trukmės kelionė kainavo 400 eurų, bet parsivežti įspūdžiai neįkainojami.

10006032_778763778801679_1638168411_o

Naujas semestriukas

Tamperės universitete studentai mokosi tam tikrais ciklais – aš juos vadinu semestriukais. Trečiasis (man tai buvo pirmasis) akademinių metų periodas truko nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos. Kitas semestriukas prasidėjo kovo 10 ir truks iki gegužės 16. Vasarį man teko laikyti tik du egzaminus, nes kiti dalykai tęsiasi abu ciklus. Taip pat turėsiu du naujus dalykus, bet jų egzaminų laikyti nereikės, užteks ilgo ilgo rašto darbo, prezentacijų ir aktyvaus dalyvavimo paskaitose. Atsisakiusi vienos paskaitos, kuri man labai nepatiko ir buvo per sunki, turėjau rasti kažką naujo. Pasijaučiau labai diskriminuojama, nes studentai iš užsienio visados yra sąrašo gale. Manęs nepriėmė į tris dalykus. Jau buvau pradėjusi skaičiuoti, kiek reikės susimokėti už nepakankamą kreditų skaičių (pagal mano matematines žinias apie 10 000), bet vėliau pavyko susitarti su dėstytoja ir buvau priimta į vieną labai įdomią paskaitą. Mano Erasmus studentės gyvenime vėl šviečia saulė!

AUTORIUS : Judita Jurkėnaitė

Panašūs pranešimai

  • Erasmus Prancūzijoje

    Niekada negalvojau, kad teks gyventi ir mokytis viename žymiausių Europos miestų, į kurį keliauja milijonai turistų kiekvienais metais. Gyvenu lyg filme, kiekvieną dieną praeidama pro Eifelio bokštą ir girdėdama aplinkui prancūzų kalbą.  Daug žmonių, daug veiksmo ir miestas niekada nemiega.   Nuo ko viskas prasidėjo Jau prieš įstojant į universitetą žinojau apie Erasmus programą ir…

  • Žemė, kur veržiasi siela

    Žadėjau jums papasakoti apie Ameriką. O tai ne taip ir paprasta. Nėra žodžių nusakyti tai šaliai. Jau ne pirmą kartą bandau parašyti šį straipsnį, bet niekaip negaliu pabaigti. Prirašau kelis tūkstančius žodžių, galo dar nematau, o ir parašytas tekstas atrodo per prastai… Šįkart nusprendžiau: nesidalinsiu istorija, dalinsiuosi – jausmu. Už ką taip myliu svetimą šalį?…

  • Studijos Maltoje ir Lietuvoje

    Erasmus studijos suteikia puikų šansą bent pusę metų pasimokyti užsienio universitete ir taip praplėsti savo akiratį bei susipažinti su kita mokymosi aplinka. Aš pasirinkau Maltą – šioje saloje yra vienintelė aukštoji mokykla (joje mokosi 11 tūkstančių studentų – iš kurių 600 atvykę iš kitų šalių). Mokymo įstaiga įsikūrusi ramiame Msidos (dideliame universitetiniame) miestelyje. Pirmomis dienomis…

  • Supo, supo ir užsupo

    Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, šiemet birželio pabaigą pasitikti kartu šaukte šaukė muzikos festivalis „Sūpynės“. Įtraukia, priverčia klaidžioti nežinomais miško keliais ir takeliais tarp vis dar galvoje skambančios muzikos garsų, neleidžia sugrįžti į kasdienį gyvenimą ir vis dar traukia atgal į miško kvapu alsuojančią gamtą. Festivalis prabėga neapsakomai greit, o prisiminimai išlieka dar visus metus…

  • Važiuoti? Važiuoti !

    Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: besaikis gėrimas, pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui. Atrinko? Nebenoriu! Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad…

  • Man dar tik dvidešimt keleri ir dar tiek daug, tikiuosi, laukia ateity!

    Naujieji metai atėjo, atostogos jau pasiekė pabaigą, naujas semestras kabo ant nosies, o galvoje daugybė minčių. Vasaris – toks įdomus mėnuo, atnešantis mums meilės kupiną dieną, tokią dieną, kai rimtai susimąstai apie savo tėvynę ir laisvę, dar tokią vieną, kai valgai daug blynų… Ir dar vasaris atneša jums, o greičiau pateikia, šviežutėlį interviu. Šįkart tai…