Šaltis žiemą – nebaisus, užsigrūdinkit ir Jūs!

Žiemos periodu dažnas mūsų palydovas – peršalimas, kartu besitempiantis slogą, gerklės skausmą, kosulį ir temperatūrą. Be visa to, apskritai savijauta būna nekokia. Visi norėtume išvengti ligų ir nepasiduoti įvairioms infekcijoms, tad mūsų imunitetas turi būti pakankamai atsparus tam. Kaip galima jį sustiprinti ar ligai užpuolus kaip tikram karžygiui atsilaikyti ir greitai pasveikti?

Nepulkite gerti visokių piliulių ar įvairių vaistų, prisiminkite, kuo naudodavosi Jūsų seneliai ir kas jiems padėdavo išlikti žvaliems bei įveikti visus negalavimus. Visais laikais geras sprendimas buvo liaudies medicina. Kai kapstaisi kažkur gylyn, tereikia akis pakelti aukštyn ir pamatyti, kad viskas, ko tavo sveikatai reikia, yra pasiekiama ranka.

Dalinuosi su Jumis 5 sprendimo būdais, kurie palengvins Jūsų kančias užpuolus negalavimams šiuo itin permainingu žiemos metu:

  1. Imuniteto stiprinimas ir priešnuodis įvairioms infekcijoms bei ligoms šaltuoju laikotarpiu – riekelė duonos su česnaku.

Receptas:

Paimkite keletą duonos riekelių, užtepkite sviesto, supjaustykite keletą česnako skiltelių, uždėkite ant duonos su sviestu ir suvalgykite. Ir taip bent kartą dienoje ar kas kelias dienas (čia jau priklauso nuo Jūsų, kaip pasiryžę tai skanauti). Reguliariai tai valgant šaltu metų laiku organizmas bus stipresnis, imunitetas – atsparesnis. Juk česnako gerosios savybės ne iš piršto laužtos.

Valgomasis česnakas:

  • Gausu įvairių vitaminų (PP, B1, B2, D, C) bei naudingų medžiagų (baltymų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, riebalų, ląstelienos ir pan.)
  • Tinkamas infekcinėms ligoms gydyti (kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto parazitozėms)
  • Tinkamas turint širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų
  • Mažina kraujo krešumą, šitaip apsaugodamas nuo trombozių
  • Gerina virškinamojo trakto liaukų sekreciją bei aktyvina žarnyno motoriką
  • Valgomasis česnakas nerekomenduotinas sergantiems inkstų bei kepenų ligomis, vartojantiems kraują skystinančius vaistus
  1. Gerklės skausmui malšinti – imbierinė arbata su citrina ir medumi.

Receptas:

Sutarkuojate imbiero šaknį, užkaičiate virdulį, užplikote arbatą, išspausdami citrinos. Kadangi medaus gerosios savybės karštoje temperatūroje tampa ne tokios veiksmingos, geriausia medų valgyti iš stiklainiuko. Patikėkit, nors ir aštroka bus, tačiau kasdien po keliskart išgėrus tokios arbatėlės gerklės skausmas greitai praeis. Taip pat tai itin gera imuniteto stiprinimo priemonė.

Imbieras:

  • Juose aptinkama daugybė naudingų medžiagų (aliuminis, kalcis, skaidulos, geležis, magnis, kalis, natris, vitaminas C ir pan.)
  • Mažina mėšlungį bei skausmus menstruacijų metu
  • Skatina medžiagų apykaitą
  • Stiprina imunitetą
  • Prevencija nuo peršalimo ligų (kosulio, gripo, sinusito, peršalimo, galvos skausmo), lengvina atsikosėjimą
  • Gerina smegenų kraujotaką, padeda įveikti stresines situacijas bei būna geresnis mokymosi medžiagos įsisavinimas
  1. Kūno temperatūrai sureguliuoti – šviežiai spaustos apelsinų sultys.

Receptas:

Išspauskite keletą apelsinų (galite ir greipfrutų su citrinomis) ir išgerkite šias sultis. Kaip sakoma, genialumas slypi paprastume. Tad šis būdas padės Jums sumažinti pakilusią temperatūrą, esant jai ne didesnei nei 38 oC.

Apelsinai:                

  • Gausu vitamino C
  • Gerina apetitą bei virškinimą
  • Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
  • Mažina vėžio susirgimų riziką
  • Žievelėje yra eterinių aliejų, kurie veikia teigiamai (ramina, mažina kraujospūdį bei gerina nuotaiką)
  1. Ne tik šilumai jausti, bet ir temperatūrai „išvyti“ – vilnoniai rūbai.

Na, recepto, manau, čia kaip ir nereikia – tereikia turėti vilnones kojines ar kitus šios medžiagos rūbus ir juos dėvėti. Ypač esant itin pakilusiai temperatūrai, kuomet reikalingas kūno išprakaitavimas, vilnonės kojinės (ar kiti vilnoniai rūbai) pagreitins visą eigą, tad drąsiai galite miegoti su jais! Beje, visa tai gerina kraujotaką ir šildo šaltais žiemos vakarais.

Vilna:

  • Apsaugo nuo staigaus temperatūrų pokyčio
  • Net sušlapus išlaiko šilumą
  • Sugeria drėgmės garus, dėl ko tokio tipo drabužis patogus tiek karštu, tiek šaltu oru
  • Yra nealergiška
  • Vilnonis pluoštas yra itin patvarus
  1. Peršalimui – NE – vandens vonelė kojoms.

Receptas:

Įsipilkite į didesnį specialų indą karšto vandens, įberkite keletą didesnių žiuspnių jūros druskos (tiks ir valgomoji druska) ir pamirkykite kojas keliolika minučių. Ne tik atpalaiduos po sunkios dienos, bet ir sveikatą pagerinti padės (pavyzdžiui, gydyti peršalimą).

Vanduo:

  • Mažina nuovargį bei teikia energijos
  • Slopina alkį
  • Reguliuoja kūno temperatūrą
  • Reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai
  • Apsaugo organizmą nuo perkaitimo, taip pat besikaupianti šiluma neleidžia kūnui atšalti (dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo)
  • Sustiprina raumenis

Štai tokie itin paprasti, tačiau be galo vertingi sprendimai, kuriuos pasirinkdami tikrai nepasigailėsite. Kaip sakoma, viskas ko reikia – čia pat, tad niekada nespjaukite į liaudies mediciną – kam kimšti į save chemiją, kai pirmiausia galima išbandyti natūralų būdą? Tarp kitko, šitaip užgrūdinus organizmą ir peršalimai nebaisūs bus. Tad linkiu Jums jau dabar bėgti į parduotuvę ir nusipirkti to, ko trūksta, kad galėtumėt pradėti savo sveikuolišką šalčio laikotarpio ligų prevencijos gyvenimą.

Plačiau apie naudingąsias savybes galite pasiskaityti:

  • Valgomasis česnakas:

http://www.medguru.lt/vaistinele/vaistazoles/valgomasis-cesnakas/

  • Imbieras:

http://www.sveikata.lt/straipsnis/naudingosios-imbieru-savybes-i-dalis-833

  • Apelsinai:

http://www.medguru.lt/sveika-gyvensena/sveika-mityba/citrusiniu-vaisiu-nauda-organizmui/

  • Vilna:

http://www.karlote.lt/audiniai/vilna

  • Vanduo:

http://www.camelia.lt/lt/sveikatos_klubas/atmintines/vandens_nauda_zmogaus_organizmui/

Autorius: Evelina Stepšytė

Panašūs pranešimai

  • Pavasariškiausio renginio įkvėpti…

    Paskutinis mokymosi mėnuo (neskaitant sesijos) jau čia pat – ir kur tas laikas dingsta… Spėji užsimerkti ir atsimerkti, žiūrėk – jau kita diena. Nors mes nesame laiko valdovai, tačiau vis tiek visi su nekantrumu laukiame pačio smagiausio renginio „Pavasario festivalis”, kuris šiemet yra itin atsinaujinęs ir savo programa sudomins kiekvieną! Tad neskubėdami ir įkvėpus gurkšnį…

  • Apie meilę ir apie tai, kodėl geriau būti Džoniu.

    Baigiu apsiryti nepadoriai skaniais guminukais. O ką? Jie gi vienas patraukliausių produktų, kurių galima rasti eilinėje parduotuvėje – spalvoti ir šmaikštūs įpakavimai, platus skonių bei formų asortimentas ir visa kita. Na gerai, prisipažinsiu, nieko neišmanau apie guminukus. Juos visai netyčia, o gal ir labai planuotai (neįlįsiu gi dabar į žmogaus smegeninę) paliko draugas. Gal čia…

  • Važiuoti? Važiuoti !

    Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: besaikis gėrimas, pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui. Atrinko? Nebenoriu! Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad…

  • Studijos Maltoje ir Lietuvoje

    Erasmus studijos suteikia puikų šansą bent pusę metų pasimokyti užsienio universitete ir taip praplėsti savo akiratį bei susipažinti su kita mokymosi aplinka. Aš pasirinkau Maltą – šioje saloje yra vienintelė aukštoji mokykla (joje mokosi 11 tūkstančių studentų – iš kurių 600 atvykę iš kitų šalių). Mokymo įstaiga įsikūrusi ramiame Msidos (dideliame universitetiniame) miestelyje. Pirmomis dienomis…

  • Kaip suomiai šventę švenčia…

     Universitetas, kuris… nešvenčia Artėjant pavasariui, vis dažniau norisi galvoti apie atostogas, draugus ir šventes. Vis dar būdama laikina Tamperės universiteto studentė, nusprendžiau pasidomėti, kokius tradicinius renginius universitetas rengia kasmet. Paklausiau keleto draugų suomių ir nė vienas jų negalėjo man tiksliai atsakyti. „Na, turime kažką panašaus į įvadinę savaitę pirmakursiams, kurios metu jie gana dažnai susiorganizuoja…

  • Fotožurnalisto darbas – intymi pažintis su gyvenimu

    Artūras Morozovas – žmogus, į pasaulį žvelgiantis per fotoaparato objektyvą. Kartais gimtajame Kaune, kartais toli nuo namų, karinių konfliktų zonose: Gruzijoje, Palestinoje, Ukrainoje, tačiau visuomet su jaunatvišku užsidegimu ir smalsumu. Nors fotožurnalisto darbas – neprognozuojamas, momentinis, o kartais ir pavojingas gyvybei, Artūras mėgaujasi galimybe būti šių dienų istorijos metraštininku ir linki nebijoti kiekvienam ieškoti savęs….