Man dar tik dvidešimt keleri ir dar tiek daug, tikiuosi, laukia ateity!
Naujieji metai atėjo, atostogos jau pasiekė pabaigą, naujas semestras kabo ant nosies, o galvoje daugybė minčių. Vasaris – toks įdomus mėnuo, atnešantis mums meilės kupiną dieną, tokią dieną, kai rimtai susimąstai apie savo tėvynę ir laisvę, dar tokią vieną, kai valgai daug blynų… Ir dar vasaris atneša jums, o greičiau pateikia, šviežutėlį interviu. Šįkart tai – Sandra Baltkojytė, kuri stebina savo kuklumu, nuoširdžiu juoku gali praskaidrinti tavo dieną, o prasmingomis ir pozityviomis mintimis tikrai privers susimąstyti.
Papasakok, ką šiuo metu veiki gyvenime?
Labai laukiu vasaros, vis dar pratinuosi gyventi be intensyvius metus mano gyvenime užėmusios organizacijos, vis dar džiaugiuosi visai neseniai įgyta darbo vieta. Randu laiko knygai, filmui, muzikos paieškoms ir gyvenu vasario laukimu, kai vėl grįšiu į, atrodo, ką tik prasidėjusias, bet jau ir besibaigiančias (integruotos komunikacijos MA) studijas. Vis susimąstau, kad galbūt jau paskutiniam semestrui gyvenime, kuris mane kvies į auditorijas paskaitoms.
Kas tave įkvepia?
Man tai gali būti geras filmas, nepažįstamojo šypsena mieste, gera citata, užtikta Pinterest‘e, netikėta draugų žinutė Facebook‘e, Eiko Ishiokos kostiumų peržiūra, jaudinanti žmogaus gyvenimo istorija, paremta patirtimi. Sąrašas galėtų būti begalinis. Įkvėpimą galima rasti visur, tik reikia jį įsileisti.
Kuo didžiuojiesi?
Iš tikrųjų dar neišblėso džiaugsmas dėl gruodį Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusio organizacijos ESN tarptautinio susitikimo Council of National Delegates, kuriame apie 130 svarbiausių organizacijos žmonių sveikino ir pats Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Rūpintis šio renginio komunikacija bei prisidėti prie įgyvendinimo buvo labai smagus iššūkis, su kuriuo sėkmingai susitvarkius šiandien belieka tik pasidžiaugti. O šiaip, manau, didžiuotis nėra skanu, o galbūt neturiu ir kuo.
Ar myli Lietuvą? Kodėl?
Nagi myliu. Už tuos ežerus vasarą, horizontus, besibaigiančius miškais, unikalią kalbą ir sudėtingą mūsų krašto istoriją. Ir sūrelius. Niekur kitur nerasi viso to, ką turim čia. Galbūt aš per daug sentimentali, bet man tai brangu, nes su tuo augau visus 23 metus ir visada liksiu geltonai žaliai raudonai marga širdimi, kad ir kaip norėčiau to atsisakyti, todėl net nežadu to daryti. Verčiau pasidžiaugsiu savo unikalumu pasaulyje, nes esu viena iš vos 3 milijonų.
Ar gali save pavadinti patriote?
Patriotas man labai slidi sąvoka. Vertinu savo kraštą, turėdama progą labai stengiuosi tinkamai jį atstovauti, džiaugiuosi, kai ištarus „Lithuania“ žmonės linkteli ar šypsosi, o ne išplečia akis, ir laikau kumščius, kad mano šeimai ir draugams, likusiems čia, sektųsi, o šalies rodikliai tik gerėtų. Vis tik nemanau, kad esame kažkuo geresni negu kiti, nes visi skirtingi, visi ypatingi, bet – lygūs.
Ką tau reiškia žodis laisvė?
Erikos Masytės dainą, kurią groti gitara išmoksti vieną iš nedaugelio (šypsosi). Dar epizodus iš dokumentikos apie kovas už Lietuvos nepriklausomybę. O man tai galimybė gyvenimą nugyventi remiantis asmeniniais sprendimais, kurių realizavimas priklauso tik nuo mano įgūdžių, įdėtų pastangų ir galbūt sėkmės.
Jei galėtum atsukti laiką atgal, ką pakeistum?
Pasistengčiau nuoširdžiai mokytis užsienio kalbas, kurioms skyriau pakankamai laiko, bet ne dėmesio. Taip pat taip neberibočiau savęs sprendžiant dėl ateities, duočiau sau daugiau tos laisvės, apie kurią ką tik kalbėjom. O visa kita sutikčiau išgyventi antrą kartą. Ypač studijų periodą.
Kaip įsivaizduoji save po 10 metų?
Visaip kaip –esne. Protingesne, žavesne, šmaikštesne. Turinčią pastovų darbą, šiltus erdvius namus, kažką, su kuo jais dalintis, kad ir rusų mėlynąjį (šypsosi). Jau aplankiusią Naująją Zelandiją bei laisvai kalbančią dar bent dvejomis užsienio kalbomis. Ir, žinoma, išlaikiusią kontaktą su tokiais man šiandien (vis dar) brangiais žmonėmis, kurie pas mane periodiškai lankytųsi puodeliui iš kavos aparato, kurį irgi įtraukiau į ateities planus.
Kokia buvai vaikystėje?
Labai ramus vaikas, labiau besidomintis Drakonų kovomis negu lakstymais kieme, bet ir seniūnės pareigas išbandžiau, ir rėmiau kandidatus į mokyklos prezidentus, nes dėmesio centre atsidurti ne itin mėgau. Buvau labai kukli ir už viską, visus ir visada labai atsakinga, todėl galbūt šiek tiek nuobodoka. Net nežinau, seniai jau tai buvo (šypsosi).
Įsimintiniausias nuotykis, kai buvai paauglė?
Nežinau ar įsimintiniausias, bet pirmas šovęs į galvą, tai kai mūsų miesteliui, kuriame neformalų sutikti buvo galima tik tam tikrose vietose tam tikru metu, sugalvojom pristatyti įvairovę. 5-ios klasiokės sunaudojom daug lako ir plaukų želė, kad paverstume ilgus plaukus skiauterėm, kurias vėliau dar ir nudažėm žaliai / geltonai, prisidėjom prie Senukų pelno pirkdamos grandines, kurias vėliau segėmės prie kelnių, o ir akių nepamiršom užjuodint. Žodžiu, nei tai pankės, nei gotės išėjom į miestą, dar papuolėm į mokyklos pirmakursių krikštynas ir sulaukėm daugiau dėmesio negu naujokai. Įdomiausia buvo, kad žmonės labai teigiamai priėmė šitą spektaklį, daug šypsojosi ir kėlė nykščius į viršų. Labai įdomu prisiminti, negalvojau apie tai metų metus.
Jei galėtum atsukti laiką ir duoti sau patarimą, kai buvai paauglė, jis skambėtų..?
Jei nesieksi, ko nori, niekada to ir negausi. Jei neprašysi ir neklausi, atsakymas visada bus ne. Jei taip rūpinsiesi, ką galvoja kiti žmonės, Tau pačiai nebeliks laiko nei galvoti, nei gyventi.
Kas paskatino tave pasirinkti politikos mokslus?
Paieškos internete ir įsivaizdavimas, jog taip suderinsiu pomėgį rašymui, pagerinsiu analitinius gebėjimus, daugiau sužinosiu apie tai, pagal kokius dėsnius politika Lietuvoje vis tik veikia, ir pasiskatinsiu save mokytis užsienio kalbų, kurios diplomatijoj, kaip ir kasdieniam gyvenime, yra labai vertingos.
Ką manai apie šių dienų politikus
Jog turime įvairių pavyzdžių. Ir teikiančių vilčių, ir kasdien nuviliančių iš naujo, bet viliuosi, jog pamažu ateis nauja karta, kuri sugebės konstruktyviai diskutuoti Seimo salėje, kuri laisvai kalbės keliomis kalbomis ir ras būdų kaip įtikinti atitinkamas šalis dėl reikiamų mums sprendimų priėmimo.
Kodėl pasirinkai VDU?
Būsiu labai nuoširdi: todėl, kad neįstojau į nemokamą tų pačių studijų programą VU. VDU buvo mano antras variantas, bet kuriuo tą vasarą prieš 5 metus irgi labai nuoširdžiai apsidžiaugiau.
Ar universitetas tave pakeitė?
Labai. Universitete gavau laisvę rinktis, kuo noriu būti, ir tai suteikė erdves treniruotėms, kuriose galėjau tuo tapti. Net nekalbant apie žinias, sukauptas per 4 bakalauro metus, ir toliau plėtoju studijuodama magistrą bei žmones, kuriuos sutikau VDU ar kuriuos jis man suteikė progą pažinti. Neįkainojama patirtis.
Kokia vietą tavo gyvenime užima ESN?
ESN‘as trejus metus buvo, ko gero, mano mėgstamiausia tema, laisvalaikio praleidimo būdas, praktinio tobulėjimo mokykla, idėjų šaltinis ir erdvė jas realizuoti. Vieta, kur radau didelę dalį savo dar ir šiandien artimiausių žmonių bei asmenybių iš didžiosios A. Jam atidaviau tam tikrą dalį savęs, todėl natūralu, kad mano gyvenime jis ilgą laiką buvo labai svarbus.
Ką veiki/veikei ESN?
Savo veiklą organizacijoje pradėjau mentoriaudama užsienio studentams, atvykstantiems į VDU su įvairiomis studijų mainų programomis. Tada atsirado iki tol niekada negirdėta organizacija ESN VMU, su kuria kūriau ir įgyvendinau ne vieną renginį ir projektą, skirtą užsienio studentams. Pradėjau nuo tarptautinės vasaros stovyklos 2011 m., skirtos 36 žmonėms, beveik užbaigiau jau praėjusių 2014 m. gruodį vykusia tarptautine konferencija, statutiniu ESN renginiu, skirtu 130 žmonių. Per šitą periodą veikiau kaip nacionalinė ESN Lietuvos komunikacijos koordinatorė, kadangi prisijungiau prie tarptautinio komiteto. Metus dirbau ir ESN VMU sekcijoje kaip viešųjų ryšių koordinatorė, o kadenciją užbaigiau apgindama organizaciją rektorate ir taip prisidėdama prie oficialaus jos pripažinimo universitete. Kartu su komanda organizavau daugybę įvairaus masto konferencijų, kuriomis kartais rūpinomės kartu ir su Švietimo ir mainų paramos fondu. Ne kartą atstovavau ESN Lietuvą įvairiuose mokymuose ir konferencijose užsienyje. Patirties ir prisiminimų iš šio periodo išliko neįtikėtinai daug ir įvairių. Ko gero, jiems surašyti reikėtų naujo teksto (šypsosi).
Ką manai apie Erasmus mainų programą?
Jog tai patirtis, kurios neišnaudojus po kelerių metų labai gailėsies. Tai gyvenimo ir savarankiškumo mokykla, o kartu ir periodas užsienyje, kuris tave praturtins naujomis patirtimis ir žiniomis. Atvers naujus horizontus ir paskatins norėti kažko daugiau. Manau, jog rizikuodamas ja pasinaudoti dažniausiai aukoji tik savo komforto zoną mainais į pokyčius. Nuo šiol Erasmus+ vadinama programa man siejasi tik su geriausiomis asmeninėmis patirtimis bei gražiais kitų išgyvenimais.
Kaip manai, ar jaunas žmogus linkęs keliauti ir pažinti pasaulį?
Manau, jog jis turėtų toks būti. Godus pažinimui, atradimams, o kelionės ir pasaulis – didelė to dalis. Taip manau, nes žinau, jog mane supa būtent tokie žmonės, kuriems greitai susikrauti kelionių kuprinę ir leistis į kelią būtų nerealaus nuotykio pradžia, o ne stresą keliantis dalykas. Vis tik negalima užsimerkti ir prieš tai, jog nemažai jaunų žmonių, nors ir būtų linkę keliauti, tačiau to daryti vis nesiryžta ar neranda pakankamai lėšų. Vis tik su pakankamai motyvacijos ir noro šiandien viskas yra įmanoma: užsisakyti autobuso bilietus už 6 EUR, susirasti nakvynę Couchsurfing ir leistis į savaitgalio nuotykį. Negi nedomina?
Ar pati mėgsti keliauti?
Labai. Labai labai labai. Net ir dabar rankos neklauso, kaip nori paieškoti tų pasivažinėjimų į abi puses už 6 EUR.
Kokios šalys paliko didžiausią įspūdį?
Nors dar nebuvau ištrūkus už Europos ribų, o ir šalys tokios didelės – laiko taip mažai jas visas ištyrinėti, bet labai myliu ir visada mylėsiu savo Erasmus šalį – Kroatiją. Taip pat savo svajonių šalį Prancūziją, kurioje pagaliau apsilankiau prieš kelis mėnesius. Ir tada negaliu nepaminėti Florencijos, Barselonos, Prahos, Budapešto kaip pačių gražiausių matytų miestų.
Tau kelionės – tai…
Geriausias būdas pasikrauti laukiantiems darbams ir pailsėti.
Po sunkios darbo dienos tave ant kojų gali pastatyti..?
Geras pokalbis su įdomiu žmogumi ir kavos puodelis. Tobula.
Ar myli savo gyvenimą? Kodėl?
Labai. Dėl to, kad dirbu su besišypsančiomis kolegomis, jog galiu sau leisti kartais pakeliauti, kad aplink turiu žmonių, pas kuriuos visada gera grįžti. Dėl visada laukiančios mylinčios šeimos, pagaliau pritinkančių studijų. Todėl, kad man dar tik dvidešimt keleri ir dar tiek daug, tikiuosi, laukia ateity!
Ką tau apskritai reiškia žodis meilė?
Dar mokykloje su drauge juokdavomės, kad meilė yra viskas ir tai viskas, ką žinome apie ją. Todėl ji kažkas egzistuojančio knygose, filmuose, bet taip retai sutinkamo realiame gyvenime.
Ar kuri naujų metų rezoliucijas?
Ne, bet kuriu rezoliucijas gyvenimui, kurios visos galvoje. Ir yra nuolatos tobulinamos.
Penki dalykai, be kurių negali gyventi?
Šokolado. Kavos. Draugų. Filmų. Kelionių.
Jei pagautum auksinę žuvelę, ko jos paprašytum?
Stiprios sveikatos sau ir mano artimiems žmonėms.
Ar tiki pasakomis?
Netikėjau ir netikiu. Gyvenimas ne pasaka, o drama su galimais pasakos elementais, bet esu girdėjusi nuostabių istorijų tarp žmonių, o ir man visai neretai nutinka kažkas tokio gražaus, jog sunku patikėti, kad čia tikrovė.
Tavo nuomonė, pats geriausias filmas yra..?
Nėra vieno geriausio, bet man labai patiko Requiem svajonei, Sėkmė avansu, Prestižas, Donis Darko ir daug kitų. Būtinai turiu paminėti Nolan‘o Betmeno trilogiją. Ir X-menus. Ir Tarp žvaigždžių kaip nerealiai geras kelias paskutines valandas, turėtas kine.
Gražiausiais dalykas, kurį esi padariusi kažkam?
Man labai sunku kalbėti apie –iausius, mano gyvenime tokių labai mažai, bet labai džiaugiuosi, kad su sese pagaliau pasiryžom ir šiemet per Kalėdas tėvams padovanojom bilietus į renginį, į kurį planavom investuoti jau kelerius metus. Gera prisiminti, tikiuosi tai pakartoti ne kartą.
Daina(-os), kurios(-ių) niekaip negali atsiklausyti?
Kiekvieną savaitę vis kitos. Šią būtų Hozier – Work Song, Imagine Dragons – I Bet My Life, Family of the Year – Hero.
Ko palinkėtum VDU studentui?
Išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia šis universitetas, o ne sėdėti namie ir trečią kartą žiūrėti tą patį serialą. Kiekvienam čia yra kažkas: akademinė veikla ir savo srities specialistai, VDU konsultacijoms ir diskusijoms prieinami kaip niekur kitur. Savanorystės, kurios suburia panašių interesų ir pomėgių žmones, kurie dirba dėl bendrų tikslų, kuriuos įgyvendina kartu. Studijų mainai, kurie suteikia galimybes pradėti pažintį su plačiu ir spalvotu pasauliu. Galimybės, kurias turim šiandien, gali niekada nebeatsikartoti, todėl kviečiu visus jomis naudotis dabar, nes gi yolo.
Autorius: Gabrielė Stasiūnaitė