Apeirono teatras kvestionuos moralinius klausimus
Kovo 17 d. Apeirono teatras iš Klaipėdos kviečia kauniečius į naujausią savo premjerą ,,Žinduolių perėja”. Spektaklis bus rodomas vienintelį kartą Kauno kameriniame teatre. Po spektaklio numatoma diskusija su žiūrovais, kurioje dalyvaus spektaklio kūrėjai bei kviestiniai laikinosios sostinės intelektualai. Diskusiją moderuos Apeirono prodiuseris, teologas, filosofas Ervinas Koršunovas.
,,Žinduolių perėjoje” jauna uostamiesčio režisierė Greta Kazlauskaitė kelia sudėtingas ir opias šiandienos problemas: abortų traumines pasekmes, nelauktų vaikų sielvarto metamorfozes, motinystės instinkto defektus, gyvųjų ir mirusiųjų bendravimą per transą ar somnabulizmą. Scenoje šios temos vystomos per kasdienių patirčių ir būklių fenomenologiją, kartais netgi pasiduodant iliuzijai, kad realybė gali viską paslėpti po abejingumo ar saviironijos kaukėm. Šioje perspektyvoje spektaklis įgauna tragifarso atspalvių. Visgi drama išlieka, kadangi spektaklio veikėjai nežino išganingo eleksyro receptūros. Jie jaučiasi įkalinti Hado karalystėje tarsi Sartro personažai ir greičiau išvystą baudžiančius Dievo atvaizdus, nei gailestingosios Dievo Motinos paveikslą. Vis dėlto šiame lynčiškame labirinte jie yra kažkur arti Viešpaties ir žiūrovas negali to nepastebėti! Guodžia tai, kad esam perėjoj, nors išėjimo dar nematyti…
Pati režisierė taip apibūdina savo kūrinio problematiką: ,, Žiūrovai išvys pagrindinės spektaklio veikėjos akistatą su savo sąmonės agresoriais, jai priimant lemtingą sprendimą. Tai panašu į abejotiną sprendimą priėmusios sielos kelionę per skaistyklą, kurioje susiduriama su prieštaromis, kaltėmis, savo akluoju „aš“ ir tuo „aš“, kuris dar tik ruošiasi gimti. Tačiau tariamoje realybėje yra vienas didelis pliusas – ji fiktyvi. O tai reiškia, kad viską dar galima pakeisti, juk žmogus visada turi daugiau nei vieną alternatyvą. Kartu spektaklis analizuojai, kas žmogiški saitai. Ar mes suvokiame mus siejančius ryšių gylius, kurie išsiraizgę tarp įvairiausių aplinkybių ir gyvenimų. Kodėl mes juos nutraukiame? Kodėl esame rūšis, žudanti savo rūšį? Ir kiek brangiai kainuoja perėjimas nuo rūšinio individo į baigtinę, tai yra suvokiančią savo baigtį, būtybę? Motinos ir negimusio kūdikio santykis šiuo atveju yra veikiau aplinkybė. Tačiau tam galime priskirti ir santykius su šeimos nariu, draugu, priešu. Nesvarbu, kurį iš jų pasirinksime, svarbiausia viso to dalis yra pats ryšio nutraukimo veiksmas. Tai itin aktualu, nes žmonės ne tik lengvai nutraukia santykius, bet ir nebemoka užmegzti ryšio su žmogumi. Žmonių tarpusavio santykiai tampa fikcija. Taigi, kas dabar žmogus yra žmogui? Baisus posakis: „Žmogus žmogui – vilkas“, bet dar baisesnė frazė būtų: „Žmogus žmogui – niekas.“
Pusantros valandos trunka ši varjetė, kurią meistriškai įsuka Apeirono aktoriai: Kęstutis Bručkus, Erika Kubiliūtė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Kristina Švenčionytė. Scenovaizdžiu, šviesomis ir garsu operuoja Eglė Kazickaitė.
VDU studentai maloniai kviečiami apsilankyti spektaklyje bei dalyvauti po jo seksiančioje diskusijoje. Pusvalandį iki spektaklio bilietai bus parduodami su nuolaida (Kauno kameriniame teatre), VDU studentams kainuos – 4 Eur.
