Ankstyvas paukštis dantis krapštinėja

Dauguma mūsų eidami į parduotuvę nusipirkti Fairio arba Pampersų net nesusimąstome, kad šie daiktai turi gražius lietuviškus pavadinimus – indų ploviklis ir vystyklai. O jeigu ir kyla minčių, tuomet apie tai, kodėl jie mūsų atmintyje įstrigę, kaip Fairy su Pampers, tikrai nepagalvojame. Tačiau lietuviškasis kino reklamos ryklys Mantvidas Žalėnas teigia, jog visa tai daro reklama, vienokiu ar kitokiu būdu įsiskverbianti į mūsų gyvenimus.

STUDIJOS

Mantvidas baigė VDU menotyros bakalauro studijų programą. Tačiau jis pats tvirtina, jog niekad nebuvo menininku ir pasirinko šią specialybę, nes visuomet patiko domėtis menu. Daugelis jo tuometinių draugų stojo į tokias populiarias specialybes, kaip architektūra, vadyba, o Mantvidas pasuko kitu keliu, tačiau, pasirodo, ne blogiausiu. Sunkiai įstojęs vaikinas universitete įdėjo daugybę savo laiko ir pastangų, norint pasiekti geriausio rezultato, ir būtent todėl jis sugebėjo universitetą baigti labai gerais pažymiais.

KARJERA

Kalbant apie Mantvido karjeros pradžią, jaunuolis prisimena savo bandymus rasti jam tinkamą darbą: “Manęs tėvai nelabai išlaikė trečiame kurse ir jau pats to nebenorėjau, tai įsidarbinau vasarą „Statoil‘e“, Karaliaus Mindaugo prospekte. Tuo metu ten nerealūs pinigai man buvo kaip studentui. Bet išbuvau lygiai vieną dieną, nes supratau, kad ten dirbti negaliu. Atėjau pas Iną Pukelytę Kauno dramos teatre ir pasakiau, kad noriu dirbti pas juos. Tuo metu jie pradėjo įvedinėti internetinį puslapį, tai aš ten pradėjau darbuotis, surašinėti tai, ką aktoriai ranka užrašo. Po to dirbau butaforu. Tai truko 2 savaites. Dar vėliau įsidarbinau projektų vadovu. Na, o po to tapau rinkodaros vadovu. Ten man buvo patogu dirbti, nes tapo lengva bakalaurą rašyti. Tuo metu aš pailsėdavau nuo darbo rašydamas diplominį“.

Palaipsniui, įdedant daug darbo, pastangų ir įdėjų, Mantvidui pavyko teatrą padaryti patrauklų jaunimui. Nuo čia prasidėjo, kaip jis pats sako, revoliucija, kuomet teatre buvo pradėtos daryti įvairios nuolaidos ir net vakarėliai ant scenos. Teatras pasidarė jaunatviškesnis, lankomumas padidėjo dvigubai, po kurio laiko salės tapo sausakimšos. Buvo ir tokių, kuriems Mantvido būdai pritraukti jaunimą nepatiko, pasak jų, scena yra šventa ir jokių tūsų ten būti negali. Tačiau rezultatas tapo stulbinantis. Salių tuo metu buvo mažai, jos buvo neremontuotos ir negražios, tačiau pavyko padaryti taip, kad jos būtų pilnos žmonių.

Šiuo metu Mantvidas dirba keliose įstaigose. Vienas iš jo darbų – reklama kino teatruose. „Vienas kolega pasiūlė prieš filmus rodyti reklamas  ir man atidavė šitą projektą vystyti, nes Lietuvoje tokio dalyko nebuvo, tik užsienyje. Mes sukūrėme programinį softą, kuris valdo kino projektorių, viską automatizavome.  Dabar parduodame programą užsienyje“ – pasakoja uteniškis.

Kitas vaikino darbas yra kino reklamos kūrimas. Čia jaunuoliui tenka dirbti su tokiomis garsiomis kompanijomis, kaip „The Walt Disney Company“, „Universal Pictures“, „20th Century Fox“ ir kitomis. Mantvido komanda pasirūpina reklaminių klipų kūrimu filmams, treilerius, kurie bus rodomi Lietuvoje.

Paklaustas, kas jis yra – verslininkas ar menininkas, Mantvidas atsako, kad šiais laikais pastarasis turi būti verslininku. „Devynioliktojo amžiaus menininkas buvo įsivaizduojamas su šaliku, berete, pypke ir su kokiomis dvejomis venerinėmis ligomis. Tai buvo toks įvaizdis“, – sako vaikinas. Dabar yra kitaip. Norint uždirbti iš savo meninių sugebėjimų, tu turi turėti pardavėjo sugebėjimą.

Kita Mantvido sritis yra filmų platinimas: „Renkame filmus, kuriuos čia, Lietuvoje, turėtume rodyti ir kuriame jiems reklamines kompanijas, o kino teatrai rodo“. Incognito Films yra Media Incognito grupės įmonė, kuri skirta platinimui. Vienas iš garsiausių pavyzdžių yra „Palaidotas gyvas“ filmo reklama, kuri sukėlė daugumos lietuvių nuostabą, pasipiktinimą ir didžiulį filmo pardavimą.

Šiuo metu jaunuolis laikinai vadovauja Kauno kino studijoje.

Pats Mantvidas sako, kad jis yra dvejose barikadų pusėse – pardavinėja reklamą ir tuo pačiu perka filmus bei juos platina.

DARBO RITMAI

„Mano darbo diena prasideda 6 valandą ryto. Padirbu, papusryčiauju, važiuoju į darbą kokią 8 val., papietauju, padirbu iki 6-7 val., pasportuoju, tada padirbu su klipais ir einu miegoti. Kad būtum produktyvus, reikia išbalansuoti savo fizinio ir protinio darbo krūvį. Aš baseine plaukioju, kai nebesidirba“ – apie savo dieną kalba Mantvidas. Tačiau esant tokiam įtemptam grafikui kartais sunku spėti atlikti įvairius kitus darbus: „Aš mamai jonizatoriaus nenuperku jau dvi savaites, bet nupirksiu kada nors“ – šypsosi vaikinas. „Surask mėgiamą darbą ir tau nereikės dirbti, aišku aš pavargstu, būna, bet neturiu atostogų, kurios truktų ilgiau nei savaitė jau nuo trečio kurso“ – kalba Mantvidas.

„Žinai, pinigai yra kaip šalutinis poveikis įgyvendinant savo svajonę. Neturėjau turtingų tėvų, nebuvo taip, kad man davė, pasidarai viską nuo nulio, reikia truputį paprakaituoti, ypač tokioje srityje kaip mano“ – apie uždirbamus pinigus kalba vaikinas. „Aš kartais net savo žmonėms sumoku daugiau, kad padarytų geriau, aš neskaičiuoju. Tačiau jei viename darbe dirbčiau, tai neužtektų, bet iš ten truputį, iš kitur truputį ir taip normaliai gyveni“.

ATEITIS

Intensyviai dirbantis ir siekianis geriausių rezultatų, tačiau vietoje nestovintis ir jau planuojantis ateities darbus, Mantvidas užsimina, kad ateityje norėtų pats kurti filmus. Ir ne tik norėtų, bet ir padarysiąs. Tačiau šiuo metu, kaip jis pats sako, mėto daug kamuoliukų ir tam, kad jų nepamesti iš rankų, reikia padėti į šalį ir tik po to griebtis naujojo.

PALINKĖJIMAS STUDENTUI

„Kol dar jauni – neatostogauti ir negerti alaus. Dabar tas laikas, kai tu gali užsirekomenduoti, nes vėliau bus per vėlu. Tu prarasi šansą užsikabinti ir daryti tai, kas patinka“.

AUTORIUS: Julija Judina

Panašūs pranešimai

  • Erasmus Maltoje

    Erasmus įgauna pagreitį arba mėnuo čia Sunku patikėti, kad savo rojuje, Maltoje, jau praleidau vieną mėnesį, laikas taip greitai bėga, atrodo, tik neseniai čia atvažiavau ir pratinausi prie atostogas primenančio gyvenimo. Dabar kaip tikra maltietė stabdau autobusą, paburnoju ir neatsakingą vairuotoją, jei vėl išsitėškiau ant grindų, jam staigiai stabdant (gerai, kad tėveliai apdraudė prieš išvažiuojant)….

  • Erasmus Prancūzijoje

    Niekada negalvojau, kad teks gyventi ir mokytis viename žymiausių Europos miestų, į kurį keliauja milijonai turistų kiekvienais metais. Gyvenu lyg filme, kiekvieną dieną praeidama pro Eifelio bokštą ir girdėdama aplinkui prancūzų kalbą.  Daug žmonių, daug veiksmo ir miestas niekada nemiega.   Nuo ko viskas prasidėjo Jau prieš įstojant į universitetą žinojau apie Erasmus programą ir…

  • Mitai apie turkus

    Turkijoje praleidus jau pora mėnesių, noriu pasakyti, kad tikrai labai džiaugiuosi atvykus būtent čia, o ne į kokią Europos šalį. Kodėl? Todėl, kad mes – lietuviai, europiečiai – apie Turkiją ir jos žmones turime begales stereotipų, girdėję daugybę blogų istorijų, mums nesuprantamos tradicijos ir daug daug visko neaiškaus. Taigi gyvendama čia galiu pati savo akimis…

  • Kaip suomiai šventę švenčia…

     Universitetas, kuris… nešvenčia Artėjant pavasariui, vis dažniau norisi galvoti apie atostogas, draugus ir šventes. Vis dar būdama laikina Tamperės universiteto studentė, nusprendžiau pasidomėti, kokius tradicinius renginius universitetas rengia kasmet. Paklausiau keleto draugų suomių ir nė vienas jų negalėjo man tiksliai atsakyti. „Na, turime kažką panašaus į įvadinę savaitę pirmakursiams, kurios metu jie gana dažnai susiorganizuoja…

  • Važiuoti? Važiuoti !

    Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: besaikis gėrimas, pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui. Atrinko? Nebenoriu! Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad…

  • Lietuviškas gyvenimas pro kinišką spektrą

    Ar kiekvienas iš mūsų išdrįstų važiuoti mokytis, dirbi ar gyventi į… Kiniją? Svetima kultūra, skirtingi žmonės, „paukščių“ kalba. Kita vertus, tikriausiai panašiai atrodo ir mūsų šalis atvykusiems iš Rytų Azijos. Tad pakalbinkime VDU kinų kalbos dėstytoją Wang Jingyang.   Dėstytojos darbas – pašaukimas ar atsitiktinumas? Mano specialybė – kitataučių žmonių kinų kalbos mokymas. Šį dalyką…