Erasmus praktika alaus ir šokolado šalyje

Erasmus praktika… Pirma mintis, išgirdus šį pasiūlymą , buvo „Dirbti vasarą nemokamai užsienyje?!“. Kitiems gali tai pasirodyti kaip nelabai viliojantis pasiūlymas. Gi vasaros metas – tai laikas atsipalaiduoti, pailsėti, „patūsinti“!Tačiau ši mano vasara nebuvo skirta poilsiui ar „tūsinimui“. Aš visada mėgau priimti spontaniškus spendimus, o šįkart Erasmus praktika vasarą buvo vienas iš jų.

KUR?! Greita paieška.

Baiginėjantis pirmojo kurso pavasario semestrui, universitete buvo organizuojamos karjeros dienos, kuriose ir sužinojau apie Erasmus praktikos programą. Pasiūlymas praleisti vasarą užsienyje ir įgyti daug naudingos patirties suviliojo iškart, tačiau teko labai greitai suktis. Kadangi tai yra praktika ir turėjau tik dvi savaites užpildyti anketą, tai reikėjo greitai ieškotis organizacijos, kurioje galėčiau ją atlikinėti. Pirma mintis buvo kreiptis į Belgijoje gyvenančią sesę ir prašyti jos kompanijos kontaktų, nes tai viena iš nedaugelio kompanijų Belgijoje, kurioje pagrindinė šnekamoji kalba anglų, o ne olandų. Taip ir atradau savo praktikos vietą – „Donaldson company“.

Pirmieji „žingsniai“

Buvau priimta praktiką atlikinėti amerikiečių kompanijoje „Donaldson“.  Tai globali filtravimo sistemų kompanija, kurios pagrindinis tikslas – gerinti oro ir vandens kokybę pasaulyje. Nors tai amerikiečių įmonė, tačiau praktiką atlikinėju Belgijoje, kur yra įsikūręs „European headquaters“ padalinys, orientuotas į Vakarų Europos ir Artimųjų Rytų šalis. Pirmą dieną aš drebėjau ir labai savimi abejojau, ką aš čia veikiu. Kol man paskirtas mentorius pasakojo apie mano veiklos planą visai vasarai, galvoje sukosi tik viena mintis – „nieko nesuprantu, padariau klaidą, reikėjo važiuot po 2 arba 3 kurso“. Kartais net nesuprasdavau, ar tikrai anglų kalbą girdžiu.

Kalbant apie pačią darbo aplinką, biurą, tai čia yra toks, kokį matydavau amerikiečių filmuose – didelė erdvė, suskirstyta atvirtais kubais, visi aplinkui mato, ką tu veiki (ar dirbi, ar facebook‘e sėdi). Kai pirmą savaitę reikėjo išsėdėti prie kompiuterio ekrano po 8 valandas ir visiškai nesuprast, ką darau, buvo didelis šokas, o mintis, kad dar teks tai daryti tris mėnesius – skandino ir smaugė. Tačiau mano džiaugsmui tokia buvo tik pirma savaitė. Vėliau pradėjau suprasti darbo sistemą, pati organizuoti projektus, susirinkimus, padedu keisti kainų nustatymų sistemą ir dabar jau esu dalis marketingo komandos. Žmonės čia yra labai draugiški ir visada padeda, jei ko nesuprantu. Net kai pati nedrįstu paprašyti pagalbos, jie prieis ir paklaus, ar tikrai viskas aišku.

3

½ laiko praėjo, ½ laiko liko

Su kiekviena diena viskas darosi vis įdomiau ir įtempčiau. Artėja labai svarbus renginys – „Automechanika“. Tai lyg „mugė“ kompanijoms, kurios dirba su automobilių dalimis, tarp jų ir filtrais. Dėl to šis renginys yra labai svarbus ir „Donaldson“ kompanijai – tai viena iš nedaugelio progų įsigyti naujų ir vertingų klientų, geriau pasirodyti prieš savo konkurentus. Prie šito renginio jie leido prisidėti ir man: ieškoti idėjų, kaip geriau pasirodyti, išsiskirti, privilioti klientus prie mūsų stendo, ieškoti reklamos idėjų ir t.t. Neseniai mentorius man pranešė, kad galėsiu prisijungti prie marketingo komandos ir rugsėjo mėnesį važiuoti kartu į renginį „Automechaniką“, kuris vyks Frankfurte! Sužinojus naujieną, kojos ir rankos nutirpo… Ne tik gavau šansą dirbti milijardų vertės kompanijoj, bet jie dar mane ir į Frankfurtą skraidins! Žinau, kad skrisiu ten ne atostogaut, o reikės ir rimtai padirbėti (ši mintis tikrai sukelia šiek tiek streso ir užkrauna papildomų darbų), bet tikiu, kad patirtis bus neįkainojama.

Work hard. Have fun.

Erasmus praktika ne tik darbas, bet ir neįkainojamos atostogos. Nors tai ne pirmas kartas, kada apsilankau Belgijoje, bet šita šalis visada mane nustebina. Gyvenu mažame studentiškame miestelyje – Leuven. Architektūra ir atmosfera yra tikrai jaukios, o žmonės labai draugiški. Kiekvieną savaitgalį mieste kažkas vyksta – miesto šventės, koncertai, pasirodymai ir t.t., todėl čia niekada nespėju nuobodžiauti. Savaitgaliais dienos metu keliauju, aplankau miestus, kuriuose dar esu nebuvus, su drauge ragaujame belgišką alų (nes visgi skirtingų rūšių yra virš kelių tūkstančių), o vakare išeiname į miesto centrą. Klubų Leuven‘e praktiškai… nėra. Yra vienas mažas klubas, kuriame nelabai kas lankosi, dėl to visi pagrindiniai vakarėliai vyksta barų kvartale. Susipažinau su nemažai belgų. Kai kurie iki dabar nežino, kur yra Lietuva, ir vis painioja mus su ukrainietėmis arba rusėmis. Taip pat aplankiau porą festivalių Belgijoje, tarp jų ir „Tomorrowland“, kuriame jaučiausi lyg atsidūrusi pasakoje. Dabar tikrai nesijaučiu atidavus visos savo vasaros tik praktikai, nes kartu gavau ir labai įdomias, pilnas nuotykių atostogas.

IMG_8330

Kodėl verta (?)

Siūlau Erasmus praktiką ypatingai tiems, kurie nėra užtikrinti dėl savo studijų pasirinkimo, nes aš įsitikinau, kad nors ekonomika yra įdomu ir tikrai bakalauro studijas su šypsena pabaigsiu, tačiau magistrantūrai rinksiuosi visai kitą kryptį. Žinoma, išnaudoti šią progą, mano nuomone, turi kiekvienas studentas, nes išlendi iš teorijos rėmų, į kuriuos esi įstatytas nuo mokyklos laikų, supranti, kaip viskas vyksta darbovietėje, ką gali veikti pabaigus studijas, tuo labiau, kad universitetas sudaro sąlygas iškeliauti ir suteikia piniginę paramą, kurios pilnai užtenka susimokėti už kambario nuomą, maistą ir keliones.

Viltė Urbonaitė

Panašūs pranešimai

  • Žaibišku greičiu atrieda atidunda… KAS?

    Kai už lango geras oras, manau, tikrai dauguma pasvajoja, kaip smagu būtų ne sporto salėje prakaituoti, o gryname ore palaikyti gerą kūno formą. Tačiau ne visi turi galimybę ir idėjų, kaip tai padaryti. Aišku, yra daug galimų variantų: važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas, treniruokliai, esantys parkeliuose ir kitose vietose, ar dar visokie panašūs dalykai. Kita vertus, niekas…

  • Fotožurnalisto darbas – intymi pažintis su gyvenimu

    Artūras Morozovas – žmogus, į pasaulį žvelgiantis per fotoaparato objektyvą. Kartais gimtajame Kaune, kartais toli nuo namų, karinių konfliktų zonose: Gruzijoje, Palestinoje, Ukrainoje, tačiau visuomet su jaunatvišku užsidegimu ir smalsumu. Nors fotožurnalisto darbas – neprognozuojamas, momentinis, o kartais ir pavojingas gyvybei, Artūras mėgaujasi galimybe būti šių dienų istorijos metraštininku ir linki nebijoti kiekvienam ieškoti savęs….

  • Žemė, kur veržiasi siela

    Žadėjau jums papasakoti apie Ameriką. O tai ne taip ir paprasta. Nėra žodžių nusakyti tai šaliai. Jau ne pirmą kartą bandau parašyti šį straipsnį, bet niekaip negaliu pabaigti. Prirašau kelis tūkstančius žodžių, galo dar nematau, o ir parašytas tekstas atrodo per prastai… Šįkart nusprendžiau: nesidalinsiu istorija, dalinsiuosi – jausmu. Už ką taip myliu svetimą šalį?…

  • Tikėti verta – svajonės pildosi!

    Nežinau, kaip jums, bet man kartais taip nutinka, kad noriu išlieti savo širdį ant balto popieriaus lapo. Tiesiog rašyti, rašyti tai, kas dedasi aplinkui, kas dedasi viduje… Visai panašiai kaip kartais nutinka moterims – pabundi ryte ir supranti, kad šiandien nori atrodyti gražiau, negu atrodai įprastai. Noriu ir nežinau kodėl. Negaliu tam rasti priežasties ar…

  • Apie meilę ir apie tai, kodėl geriau būti Džoniu.

    Baigiu apsiryti nepadoriai skaniais guminukais. O ką? Jie gi vienas patraukliausių produktų, kurių galima rasti eilinėje parduotuvėje – spalvoti ir šmaikštūs įpakavimai, platus skonių bei formų asortimentas ir visa kita. Na gerai, prisipažinsiu, nieko neišmanau apie guminukus. Juos visai netyčia, o gal ir labai planuotai (neįlįsiu gi dabar į žmogaus smegeninę) paliko draugas. Gal čia…

  • Mitai apie turkus

    Turkijoje praleidus jau pora mėnesių, noriu pasakyti, kad tikrai labai džiaugiuosi atvykus būtent čia, o ne į kokią Europos šalį. Kodėl? Todėl, kad mes – lietuviai, europiečiai – apie Turkiją ir jos žmones turime begales stereotipų, girdėję daugybę blogų istorijų, mums nesuprantamos tradicijos ir daug daug visko neaiškaus. Taigi gyvendama čia galiu pati savo akimis…