Britiška praktika. Arba kaip pakeisti pasaulį

ERASMUS. O su kuo Tau asocijuojasi šis žodis? Tikriausiai jau žinau – egzotiški vaizdai, saulės išbučiuoti veidai ir beprotiškai linksmas gyvenimas. Man laimė nusišypsojo išbandyti ne tik Erasmus studijas, bet ir Erasmus praktiką. Tad šitos dvi patirtys leido suvokti, kad kiekvieno studento istorija yra kitokia. Kiekvienas studentas išvažiuoja su skirtingais norais, lūkesčiais ir svajonėmis, tad ir parsiveža skirtingą puokštę įspūdžių. Taigi aš noriu su Jumis pasidalinti SAVO ryškiaspalve puokšte, parsivežta iš Erasmus praktikos Jungtinėje Karalystėje.

Kodėl į Jungtinę Karalystę, o ne atgal į Turkiją?

Išvažiavus pagal Erasmus studijų mainų programą į Turkiją buvau apdovanota šešiais kone įdomiausiais savo studijų mėnesiais. Tačiau praktikai pasirinkau kitą šalį – Jungtinę Karalystę. Dažnai sulaukiu klausimo „kodėl?“. Atsakymas labai paprastas – nors Turkijoje turėjau tikrai nuostabų laiką ir neišdildomus įspūdžius, tačiau vėl norėjosi  iššūkių, nežinomybės ir netikėtumų. O šito Turkijoje tikriausiai būčiau nebesuradusi… Tad nusistačiusi prioritetą, kad noriu į anglakalbę šalį, leidausi į internetines platybes ieškoti organizacijos. Ieškojimas iš tiesų buvo varginantis ir atimantis daug laiko, tačiau šventė atėjo ir į mano kiemą – buvau priimta į The Green Economics Institute!

Žalioji ekonomika? Keičiam pasaulį!

Man visuomet prie širdies buvo socialinės ir visuomeninės idėjos, kuomet matoma šiek tiek toliau už savo batų raištukų. Tad buvo smagu patekti į tokią aplinką, kurioje žmonės mąsto panašiai. Tik atvykusi į institutą supratau, kad jo veikla yra kur kas platesnė nei aš tikėjausi: knygų bei tarptautinio žurnalo leidimas, konferencijų organizavimas, dalyvavimas parodose, konferencijose, renginiuose bei kita galybė nesuskaičiuojamų dalykų. Na ir pati direktorė savo veiklą pristatė labai paprastai: ,,We are changing the world“. O svarbiausia šie žodžiai nėra tušti: 2011 metais Instituto  direktorė Miriam Kennet gavo apdovanojimą už tai, kad yra viena iš  labiausiai pasaulių keičiančių moterų. Temos, ties kuriomis institutas dirba, taip pat yra labai įvairios: pasaulinis atšilimas, lyčių nelygybė, trečiųjų šalių skurdas, darnus vystymasis, jaunų ir pagyvenusių žmonių atskirtis it t.t.

Prie Big Ben, Londonas

Oksfordo universitetas, pažintis su Nobelio premijos laureate ir kitos įdomybės

Jau prieš atvažiuojant į savo praktikos vietą žinojau vieną iš savo užduočių – konferencijos organizavimas Oksfordo universitete. Nemeluosiu – ši užduotis buvo tikrai jaudinanti, tad be galo nekantravau kada galėsiu prisidėti prie pirmųjų darbų. Pabūti ir net skaityti pranešimą universitete, kuris yra vertinamas kaip vienas geriausių pasaulyje, buvo tikrai neįkainojama patirtis. Beveik tūkstantį metų skaičiuojantis universitetas užburia ir įsuka į kitokį pasaulį. Tačiau nepaisant to, antrąją konferencijos dieną netikėtai sulaukiau akies mirksnio iš direktorės, kad reikia palydėti Nobelio premijos laureatę, Graciela Chichilnisky, pietų. Galvoje įsisiautėjo uraganas: ,,Juk mes dėl šito nesitarėm!“  ,,Ką aš kalbėsiu su NO-BE-LIO premijos laureate?“ ,, Bet juk tai tik pietūs!“. Ir kaip ten bebūtų, staigiai vandeniu užpylusi savo degančias baimes išėjau pietauti. Tačiau eilinį kartą savo gyvenime įsitikinau, kad kartais mes per daug išaukštiname postus, titulus ir kitus blizgančius niekučius. Ogi ši moteris iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo visai paprasta ir maloni. Šauniai pasikalbėjome apie jos studijų metus, apie įgytas specialybes ir įvairius gyvenimo vingius.

 Knygos gimimas

Tik atvykus į Reading (miestas Jungtinėje Karalystėje, kuriame atlikau praktiką) direktorė mane nusivežė į knygų leidyklą. Pasiimant naujai išleistą knygą ji minėjo, kad jausmas yra panašus kaip susilaukus naujagimio. Kuriant įdedama daug savęs, nemiegotų naktų, jausmų ir tai kartais trunka ilgiau nei devynis mėnesius. Kalbant atvirai – nesupratau, ką ji tada norėjo pasakyti. Nors visada vertinau knygas, tačiau neišėjo įsisąmoninti, kad tai gali būti taip svarbu ir prasminga. Ir štai po kelių dienų gavau užduotį – knygos ,,Green Economics: Policy and practice in Eastern Europe“ redagavimas. Po šito sekė intensyvus mokymasis dirbti specialia programa, tūkstančiai laiškų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos bei Lietuvos ekonomistų ir daugybė nemiegotų naktų.  Nepatikėsite, bet po milijono puodelių kavos galėjau sklaidyti pačios redaguotą knygą! Jausmas neapsakomas! Iš tiesų kūrinys, kurį sukūrėme kartu su Latvijos profesore ir instituto direktore buvo jaudinantis. Į knygą yra sutalpinta ne tik Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos skauduliai, bet ir gerosios šalių praktikos. Skamba įdomiai? Knygą internetu gali įsigyti ir tu!

Oksfordo meras įteikia sertifikatą

If not now, when?

Taigi taigi… Negaliu pasigirti nei egzotiškais Anglijos vaizdais, nei saulės nubučiuota oda ar nesibaigiančiais vakarėliais. Šį kartą ,,neįtilpau“ į Erasmus stereotipą. Bet tuo labai džiaugiuosi, nes būta visko: nemiegotų naktų, kvatojimosi iki ašarų, namų ilgesio, savęs išbandymų, daug angliškų šypsenų. Bet, be abejo, buvo VERTA. Nežinau kaip Jums, bet man kiekvienas gyvenimo etapas padiktuoja atitinkamą išmintį/pamoką. Tad būtent ši praktika su savo iššūkiais ir netikėtumais davė dar daugiau ugnies bei energijos veikti ir išbandyti gyvenimo suteikiamas galimybes. Džiaugiuosi, kad pasiryžau šitam žingsniui ir saulėtą pavasario rytą pamatytam skelbimui, kvietusiam dalyvauti mainų programoje, pasakiau: ,,If not now, when?“.

Odeta Grabauskaitė

Panašūs pranešimai