Kaip suomiai šventę švenčia…

 Universitetas, kuris… nešvenčia

Artėjant pavasariui, vis dažniau norisi galvoti apie atostogas, draugus ir šventes. Vis dar būdama laikina Tamperės universiteto studentė, nusprendžiau pasidomėti, kokius tradicinius renginius universitetas rengia kasmet. Paklausiau keleto draugų suomių ir nė vienas jų negalėjo man tiksliai atsakyti. „Na, turime kažką panašaus į įvadinę savaitę pirmakursiams, kurios metu jie gana dažnai susiorganizuoja įvairius vakarėlius su savo būsimais kurso draugais, bet didelių universiteto švenčių mes neturime“ – tokį atsakymą teko išgirsti dažniausiai. Vis dėlto vieną studentišką šventę, kurią Lietuvoje mes paminime du kartus per metus, Tamperės universiteto studentai rengia net keturis. Tai – sesija. Suomiai mokosi tam tikrais periodais, kurių turi keturis per metus. Kiekvieno ciklo pabaigoje jie turi išlaikyti keletą egzaminų. Šventė, tiesa? Beje, šiuo periodu jie vis dar privalo lankyti paskaitas, vadinasi, švenčia ir paskaitose, ir egzaminuose.

Studentų diena trunka dvi savaites

Nors Tarptautinė studentų diena visur oficialiai minima lapkričio 17-ąją, Suomijoje maždaug tuo metu laikoma daugybė egzaminų, kitaip tariant – nuoširdžiai švenčiamos kitos šventės. Tikroji studentų diena Tamperėje žinoma kaip gegužės 1-oji. Tuo metu niekam nereikia eiti į darbą ar mokymo įstaigą. Be to, daugelis studentų išlaiko visus egzaminus iki balandžio 30 dienos ir pabaigia mokslo metus. Beje, ši šventė tokia svarbi ir didelė, kad jai pradedama ruoštis prieš dvi savaites. Pasiruošimas paprastas – reikia tiesiog pradėti švęsti su draugais bent keletą kartų per savaitę ir taip morališkai (o galbūt ir fiziškai) pasiruošti didžiausiam metų vakarėliui.

Gegužės 1-ąją dieną Tamperės centre visi vieno universiteto pirmakursiai, kurie sėkmingai įveikia pirmuosius studijų metus, yra pakrikštijami. Tačiau miltų ir kiaušinių čia nėra. Pirmakursiai turi įlipti į didžiulį keltuvą (kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai atrodo, bet turėčiau pamatyti) ir pamažu jie įleidžiami maždaug iki pusės į ledinį upės vandenį. Turėčiau priminti, kad pavasaris į Suomiją ateina truputį vėliau negu pas mus ir gegužės 1-ąją dieną kartais vandenyje įmanoma išvysti ir plaukiančių ledų. Vėliau studentai keliauja į vieną iš saunų miesto centre. Pradžioje stebėjausi, iš kur miesto centre gali būti sauna, tačiau atsakymas buvo paprastas: „Čia Suomija. Saunos yra visur.“

0,33 l

Suomiai mėgsta barus. Tiesą sakant, skaičiau, kad suomiai yra daugiausiai alkoholio Europoje suvartojanti tauta. Pradžioje stebėjausi, bet vėliau ėmiau pastebėti priežastis. Visų pirma, jie gyvena šiaurėje, todėl žiemą mėgsta šildytis ne tik saunoje, bet ir iš vidaus. Vis dėlto ši priežastis nėra pati svarbiausia. Suomiai yra labai drovūs. Kol nėra tokie girti, kad vos bepastovi ant kojų niekur neatsirėmę, tol prie merginos neprieis. Nei blaivas suomis, nei suomė niekados vienas kito neužkalbins gatvėje ar kavinėje. Kai paklausiau, kokiu būdu jų šalyje atsiranda poros ir šeimos, man atsakė paprastai: „Reikia tiesiog daug išgerti, o tada viskas pavyksta savaime…“

Suomijoje politikai ėmė nerimauti, kad visuomenė gali greitai degraduoti, todėl prieš keletą metų alkoholio vartojimas buvo šiek tiek apribotas gana keistomis priemonėmis. Negaliu jų visų išvardyti, nes tiksliai nežinau, tačiau yra nustatytas tam tikras alkoholio stiprumas, kuris gali būti vienoje stiklinėje. Paprasčiau kalbant, bare neįmanoma gauti 0,5 litro alaus bokalo, nes tai jau būtų per daug vienoje vietoje. Visi tenkinasi 0,33 talpos stiklinėmis ir bokalais. Be to, visi alkoholiniai kokteiliai yra labai silpni. Norint išties suomiškai prisigerti, teks išgerti labai daug. Tačiau panašu, kad suomių inkstai baigia prie to priprasti ir jie toliau sėkmingai pratęsia giminę ir išlaiko 5,5 milijonų populiaciją.

Į klubą su kombinezonais

Kai pirmą kartą klube pamačiau grupelę suomių su spalvotais kombinezonais, pagalvojau, kad čia tikriausiai klubo darbuotojų speciali apranga. Tačiau darbuotojų vis daugėjo ir daugėjo ir jie vis labiau linksminosi. Teko atmesti šią idėją ir ieškoti kito paaiškinimo. Į galvą piršosi mintis, kad galbūt tai jaunieji statybininkai ar darbininkai. Vėliau paaiškėjo, kad tai – studentų apranga. Kiekvienas universiteto fakultetas turi savo spalvą. Pavyzdžiui, kalbų studentai turi teisę įsigyti raudonus kombinezonus. Prie šios aprangos yra prisiūnamos skirtingos emblemos, kurias kartais galima gauti nemokamai (sumokėjus 6 eurus už įėjimą) per specialius vakarėlius klubuose. Nors pradžioje ši apranga man atrodė, švelniai tariant, negraži, praleidusi tris mėnesius Suomijoje nusprendžiau įsigyti raudoną kombinezoną. Pradėjau rinkti emblemas ir jas prisisiuvau. Į Lietuvą parsivešiu netradicinį suvenyrą.

Erasmus vakarėliai

Ilgai galvojau, ką galėčiau pasakyti apie tarptautinių mainų studentų vakarėlių ypatumus. Nusprendžiau, kad tam jausmui apibūdinti labiausiai tinka žodis „Erasmus“. Į šio žodžio reikšmę telpa bemiegės naktys, grindimis šliaužiojančios girtos ispanės, svylantys puodai virtuvėje ketvirtą valandą ryto, šokiai ant stalų ir daugybė kitų nutikimų, kurių negalėčiau čia rašyti dėl tam tikrų cenzūros reikalavimų. Net jeigu nesi dėmesio centre, dalyvavimas bent iš stebėtėtojo pozicijų neišvengiamas, nori tu to ar ne. Nors kartais visa tai šiek tiek erzina, esu tikra, kad po keleto metų (o galbūt jau pačią pirmą dieną grįžusi į Lietuvą) imsiu ilgėtis šio laikotarpio, kai pamišusių žmonių koncentracija aplink mane didžiausia negu kada nors buvo ar bus mano gyvenime.

AUTORIUS : Judita Jurkėnaitė