Studijos Maltoje ir Lietuvoje
Erasmus studijos suteikia puikų šansą bent pusę metų pasimokyti užsienio universitete ir taip praplėsti savo akiratį bei susipažinti su kita mokymosi aplinka. Aš pasirinkau Maltą – šioje saloje yra vienintelė aukštoji mokykla (joje mokosi 11 tūkstančių studentų – iš kurių 600 atvykę iš kitų šalių).
Mokymo įstaiga įsikūrusi ramiame Msidos (dideliame universitetiniame) miestelyje. Pirmomis dienomis naiviai galvojau, kad šis universitetas panašus į VDU. Tikrai ne – čia viskas kitaip, bet man patinka, daug įdomiau mokytis ten, kur mokymosi aplinka neprimena savos – namų. O kas čia kitaip? Pirmiausiai kiekvienas studentas įstojęs į Maltos universitetą gauna vienkartinę išmoką, kuri siekia 600 eurų, o vėliau, kas mėnesį kiekvienam išmokama 120 eurų stipendija tik todėl, kad jis mokosi, tad konkurencijos dėl to čia nėra. Tačiau čia konkuruojama dėl gerų pažymių, kiekvieną semestrą yra skelbiama kas geriausiai baigė ir išlaikė visus egzaminus – tokiems asmenims išmokamos vienkartinės stipendijos. Taip pat čia studentai nėra linkę nusirašinėti, akademinis sąžiningumas labai vertinamas. Jei dėstytojas tave pagaus nusirašinėjant, būsi išmestas iš universiteto ir dar susimokėsi baudą. Mano nuomone, tai labai veiksminga priemonė, kadangi nereikia jokių įspėjimų, nusirašei vieną kartą ir tau bus pasakyta viso gero – ne veltui mokslas maltiečiams yra nemokamas. Taip pat jei gerai mokysiesi, tau bus garantuotas nemokamas magistras, todėl stengtis čia tikrai verta. Dar vienas skirtumas: paskaitos trunka dvi kartais tris valandas ir ne visi dėstytojai daro pertraukas, todėl kartais, jei paskaita labai nuobodi, tiesiog sėdi ir skaičiuoji minutes. Turėti kompiuterį su savimi yra būtina, iš pradžių aš stebėjausi, kad kiekvienas studentas tai ar bent jau planšetę nešiojasi, bet dabar ir pati visada taip darau. Kodėl? Todėl, kad dėstytojai mėgsta duoti užduotis, kurias atlikti gali tik su kompiuteriu, visa paskaitų medžiaga yra sukelta į nuotolinę mokymosi aplinką, panašią į moodle. Turiu vieną paskaitą, kurios metu dėstytoja skatina rašyti atsiliepimus apie jos išsakytą temą per twitter ir kurti savo blog‘us – visa tai vėliau bus įvertinta, twitter ir blog‘o rašymas šiame dalyke – privalomas. Įdomu ir tai, kad čia studentai neturi tarpinių atsiskaitymų, tik egzaminą. Šis gali būti raštu ir žodžiu arba rašto darbo, kurio apimtis 2-3 tūkstančiai žodžių, pristatymas. Aš pratusi prie VDU tvarkos tikrai stebiuosi šios aukštosios mokyklos sistema ir egzaminas žodžiu man bus tikras išbandymas. Na, o viena didžiausių keistenybių buvo prisijungimo prie universiteto tinklo procesas. Gavusi instrukciją buvau informuota, kad savo vartotojo paskyrą susikursiu per 18 minučių, tačiau užtrukau dvigubai ilgiau. Bet apie viską nuo pradžių: pirmiausiai turėjau perskaityti daugybę dokumentų apie saugumą, sužymėti varneles, kad viską supratau ir susipažinau su taisyklėmis, tada reikėjo susikurti savo prisijungimo slaptažodį, kuriame turėjo būti viena didžioji raidė, pora skaičių. Kai įveikiau šitą, paaiškėjo, kad reikia susikurti atsarginį slaptažodį, daug ilgesnį ir sudėtingesnį nei pirmasis. Įveikusi visa tai sužinojau, jog turiu pridėti ir savo mobiliojo numerį bei jį patvirtinti. Na, o galiausiai, dar teko įsidiegti kelias programas savo išmaniajame telefone, kurios sugeneruoja slaptažodį, kai noriu prisijungti prie savo paskyros. Nežinau, kodėl šios universiteto IT servisas sugalvojo visą šitą ilgą procesą, toks jausmas, kad mano duomenys ir laiškai iš dėstytojų yra pasaulinio lygio paslaptis, kuri turi būti apsaugota visais įmanomais būdais. Todėl dabar, jei kas nors nori įsilaužti į šią paskyrą, turi turėti ne tik mano kompiuterį ir telefoną, bet ir galvą. Na, o paskutinis maloniai nustebinęs skirtumas – tai darbui skirtos vietos ir biblioteka, kuri yra labai moderni. Norėdamas į ją patekti turi visus daiktus palikti saugojimo kameroje, taip pat būtinai su savimi privalai turėti bibliotekos kortelę. Pirmą kartą apsilankiusi šioje vietoje likau nustebinta, čia viskas nauja ir modernu: daugybė kompiuterių, naujausios knygos ir malonus personalas. Sesijos metu ši biblioteka dirba iki vėlumos ir netgi savaitgaliais. Jei nori pasimokyti vienas ar aptarti paskaitą su grupiokais – tam yra skirtas atskiras pastatas, kuriame įrengta daugybė mokymuisi skirtų vietų. Čia galima rasti patalpas skirtas grupinėms darbo užduotims – tai maži kambariukai su didžiuliais televizoriais, prie kurių gali prijungti savo kompiuterį. Taip pat yra sukurtos specialios darbo vietos, skirtos menus studijuojantiems studentams, būsimiems inžinieriams ir architektams.
Šis universitetas, kuriam svarbiausia nuolatos atsinaujinti ir būsimiems studentams pasiūlyti tik geriausias sąlygas mokytis, palyginti, yra senas ir tikrai skiriasi nuo VDU.
AUTORIUS: Gabrielė Stasiūnaitė