Turkiškasis Pavasario festivalis
Kaip taip gali būti? Paprastai J Kai sužinojau, kad šiam numeriui daugiau ar mažiau skirtam mūsų mylimam Pavasario festivaliui reikia aprašyti renginius, vykstančius mano dabartiniame universitete, buvau maloniai nustebinta sužinojusi, kad jų pagrindinis ir didžiausias festivalis yra tikra mūsiškio kopija!
Panašumai ir skirtumai
Jis vyksta dažniausiai gegužės mėnesį, tačiau tiksli data priklauso nuo festivalyje koncertuojančių atlikėjų tvarkaraščio. Šventė trunka 4-5 dienas, tai irgi priklauso nuo atlikėjų, kiek jų tais metais gali sau leisti, tiek dienų ir vyksta.
Bet apie viską nuo pradžių. Gaila, kad pasakoju tik perpasakotą istoriją, nes pačiai dar neteko sudalyvauti, kai rašau šį straipsnį dar tik pasiruošiamieji darbai vyksta. Tai va, šio festivalio pilnas pavadinimas – GedizFest (Gediz – tai yra mano universitetas, kuriame studijuoju), jis gyvuoja dar tik penktus metus (tiek, kiek ir pati aukštoji mokymo įstaiga). Festivalio idėjininkai – tai patys studentai, tačiau dėl finansinės dalies visiškai pilnai rūpinasi universitetas, kaip man sakė, tai būna skiriamos milžiniškos sumos tam, kad tik viskas pavyktų.
Dienos metu vyksta įvariausi žaidimai pradedant twisteriu, gigantiškuoju jenga ir baigiant grupiniais kompiuteriniais žaidimais. Taip pat vyksta žymių žmonių paskaitos, kurios pritraukia pilnas sales studentų. Galiausiai, kiekvienas vakaras užsibaigia grupės ar atlikėjo koncertu, kuriuos vainikuoja įspūdingi fejerverkai.
Kad jau toks panašus į mūsiškį festivalį, tai reik surasti ir minusų. Renginys vyksta universtiteto teritorijoje, o kadangi jis yra vidury niekur ir autobusai važiuoja tik iki 19 val., tai apie grįžimą namo tenka sukti galvą. Viso festivalio metu būna padvigubinta apsauga, nors ji čia ir taip griežta, bet tuo metu įeiti į universitetą gali tik mūsų studentai – yra tikrinamas KIEKVIENO žmogaus dokumentas. Apie alkoholį galima tik pasvajoti, festivalio metu griežtai draudžiama pardavinėti ar gerti alkoholinius gėrimus, tačiau ne veltui yra žmonės, vadinami studentais, kurie sugalvoja įvairiausių būdų kaip, iš kur ir kur gerti renginio metu.
Turkiškos užgavėnės
Vis daugiau ir daugiau panašumų atrandu aš čia! Taigi klausantis pasakojimų apie universiteto renginius, pro ausis nepraslydo šventė, skirta užbaigti žiemą ir pasitikti pavasarį – juktai mūsų užgavėnės! Tik čia blynų nekepa J Kokios tradicijos? Pagrindinėje universiteto aikštėje yra uždegamas laužas, ne toks, koks būna uždegus mūsų morę, bet gan nemažas, per kurį turi visi peršokti, norėdami išvaryti žiemą iš savo namų. Kaip bebūtų keista, pirmasis visada šoka rektorius, po to seka visi dėstytojai ir galiausiai studentai. Labai smagu stebėti kaip per šventes net ir valdžia nepabijo prisijungti prie linksmų šėlionių.
Po visų šokinėjimų dėmesį patraukia tradiciniais turkų drabužiais apsirengę studentai, kurie visus įtraukia į šokius ir žaidimus. Dar tetrūksta tik lašininio su kanapiniu ir visos mūsų užgavėnės bus!
Išvada tokia: kad ir kaip toli būčiau nuo savo šalies, universiteto, bet viskas tarsi seka mane ir leidžia suprasti, kad be Lietuvos aš nelabai.
AUTORIUS : Žydrūnė Rukuižaitė
