Malta – vakarėlis prasideda

Tikriausiai kiekvienas išgirdęs apie Erasmus pirmiausiai pagalvoja apie nesibaigiančių vakarėlių maratoną – iš dalies tai tikra tiesa, jei nori ir svarbiausia turi tiek sveikatos penkis mėnesius gali atsitūsinti iš širdies, bet brangiose šalyse dėl kainų tokius planus reikia pakoreguoti. Tad šįkart pasidalinsiu savo įspūdžiais apie linksmąjį naktinį ir ne tik gyvenimą Maltoje.

Let‘s started

Vos atvykus į Maltą supratau, kad studentai tikrai mėgsta linksmintis, jau pirmąją dieną universitete buvau įsukta į International studentų sutikimo šventės sūkurį, visi aplink šypsojosi, prasidėjo naujų draugų paieškos ir visa tai lydėjo daug geros muzikos bei juoko. Nuo šios dienos prasidėjo visi Erasmus vakarėliai, jau pirmąją naktį nemaža grupė patraukė į klubų miestelį Paceville. Galiu drąsiai pasakyti, kad šitas vakarėlis buvo visiškai beprotiškas: visi šoko, linksminosi iki paryčių ir kartu pasitiko saulę paplūdimyje. Simboliška, bet būtent po jo prasidėjo visos kitos išvykos.

Viskas įskaičiuota arba kai nereikia niekuo rūpintis

Šaunu tai, kad universiteto organizacijos, tokios kaip studentų atstovybė, ESN, AEGGEE rūpinasi, kad kiekvieną savaitę vyktų renginiai ar išvykos, skirtos Erasmus studentams. Kiekvieną antradienį ESN organizuoja teminius vakarėlius, tokius kaip šviesoforas. Idėja paprasta: jei esi laisvas – ateini su žaliais marškinėliais, jei santykiai komplikuoti – geltonais, esi užimtas – raudonais, pabandykite atspėti kokios spalvos marškinėlių buvo daugiausiai? Kitas įsimintinas vakarėlis skambiu pavadinimu „Call me maybe“ įsiminė dėl idėjos. Visi turėjo ateiti su baltais marškinėliais ir turėti markerį, jei žmogus tau patiko – galėjai užrašyti savo numerį ir pratęsti pažintį. Karaokės vakarai tikriausiai patys linksmiausi jau vien dėl to, kad visada atsirasdavo būsimų ar esamų dainininkų, kurie drąsiai stodavo ant scenos ir dainuodavo iki paryčių. Neleisčiau sau drąsiai teigti, kad visi jie gali tai daryti, bet už pastangas tikrai galėčiau parašyti 10 su pliusu. Iki dabar prisimenu šūkį „Its not a Tuesday unless its an ESN Tuesday“. Kita organizacija AEGGEE rūpinasi ketvirtadieniais, tad smagiai pasibuvęs antradienį, atgavęs jėgas trečiadienį gali drąsiai pasinerti į linksmąjį ketvirtadienį. Tai ne tik vakarėliai pamėgtame Paceville, bet ir naktinės išvykos. Pati pirmoji ekskursija buvo po Maltos sostinę Valetą. Bet tai nebuvo tik paprasta kiek nuobodoka ekskursija su gidu, visi buvome suskirstyti į grupes ir turėjome surasti lobį. Įsivaizduokite naktinę Valetą ir grupelę studentų, ieškančių užuominų po visą sostinę tam, kad surastų paslėptą lobį – ši naktis buvo viena įdomiausių ir įsimintiniausių, nes niekada nebandžiau nieko panašaus. Na, o toliau laukė dar daugiau ekskursijų į įvairius miestus ir miestelius, naktiniai pasivaikščiojimai po Dingli uolas, nerealus Gozo savaitgalis, kai visi studentai visą savaitgalį gyveno viename dideliame name, pažindinosi su sala ir aišku siautė iki paryčių. Na, o dabar jau nebe už kalnų kelionė laivu į įžymiąją Blue Lagoon – visa diena geros muzikos, maudynių ir tikrai linksmų žmonių – ko daugiau ir benorėti.

Intelektualūs vakarėliai arba kažkas naujo

Dabar atrodo, kad Maltoje mes tik švenčiame ir kasdien einame vis į kitą vakarėlį, tačiau tai netiesa, nes universiteto studentų atstovybė rūpinasi mūsų saviugda ir skatina dalyvauti ne tik vakarėliuose, bet ir įvairiose konferencijose. Kiekvieną savaitę universitete vyksta socialinės akcijos ir įvairūs renginiai. Artėjant rinkimams į Europos parlamentą, studentų atstovybė suorganizavo susitikimą su kandidatais. Nors nesu didelė politikos gerbėja, tačiau nuėjau į šį renginį ir likau maloniai nustebinta: kandidatai noriai bendravo su studentais, o sužinoję, kad esu ne iš Maltos, klausinėjo daug įvairiausių dalykų, lygino šalis. Visai neseniai vyko sveikatos savaitė, kurios metu turėjome galimybę išsitirti savo sveikatą, sužinoti ir gauti praktinių patarimų kaip numesti svorio, kaip kovoti su spuogais, kaip atsikratyti žalingų įpročių. Bene didžiausias renginys, vykęs Maltos universitete, buvo šiuolaikinių menų festivalis „Hercules“ – trukęs visą savaitgalį kvietė ateiti menui neabejingus studentus. Įvairūs spektakliai, pasirodymai ir gausybė koncertų pritraukė nemažą studentų kiekį. Na, o baigiantis dar vieneriems metams universitete vyks ilgųjų atostogų pradžios šventė, kuri prasidės universitete, o baigsis viename iš gausybės Maltos paplūdimių. Dar viena superinė idėja: aukštojoje mokykloje vyksta labai daug renginių ir tam, kad nepasimestum ar nepraleistum kurio nors, yra sukurtas apps‘as – užtenka šią programą parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną ir viskas: tavo rankose gidas apie visus renginius, vykstančius ne tik universitete, bet ir Maltoje. Na, o jeigu atsibodo leisti laiką kartu su kitais Erasmusais gali pats susiorganizuoti vakarėlį arba nukeliauti į įvairiausius festivalius, vykstančius kiekvieną mėnesį. Visai neseniai dalyvavau braškių festivalyje – tikriausiai bent keliems mėnesiams atsivalgiau šių skanėstų. Maloniai nustebino tai, kad čia galėjai rasti viską, kas padaryta iš braškių: ledų, vyno, pyragų, sulčių, salotų, sūrių ir t.t. O kur dar ir vykstantys karnavalai… Toks jausmas, kad kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas turi savo šventę ir mėgsta atšvęsti kuo triukšmingiau. Jau greitai prasidės fejerverkų festivalis – girdėjau tik tiek, kad bus daug šviesų ir garso, ir kad tokių fejerverkų aš nesu mačiusi gyvenime.

Vaikščiojantys vakarėliai arba kaip išgyventi su ispanais

Niekada nebuvau per didelė vakarėlių gerbėja, bet čia, Maltoje, viskas pasikeitė per pirmus kelis mėnesius: kiekvienos savaitės gale eidavau į Paceville ir šokdavau iki paryčių, išbandžiau visus klubus ir dabar turiu kelis mėgiamiausius. Bet po kelių mėnesių pajutau, kad truputį atsibodo kiekvieną penktadienį eiti į klubus, tad pasidariau pertrauką, nors tai nereiškia, kad nesilinksminu. Gyvenu ispanų name (tik aš ir mano kambariokė esame ne ispanės) – kaip žinia, tai linksma tauta, kuri mėgsta švęsti viską ir visada. Nežinau, iš kur jie turi tiek sveikatos… Jų vakarėliai trunka kelias dienas ir tai apibūdinti galiu kaip party hard tipo vakarėlius. Apie normalų miegą gali tik pasvajoti, o iš užtinusių butiokų nepiktai pasišaipyti. Net žiūrėdami futbolo varžybas ispanai prisigamina daug maisto, valgo, geria ir garsiai šūkauja. Nekomentuosiu kas vyko po tikriausiai epinių varžybų Real vs Barcelona. Jau ne vieną kartą grįžus namo radau staigmenėlę pavadimu „Mes nuorim šventę švęst“. Kaip suprantate, gyvenu tikrai linksmai ir kiekviena diena čia primena šventę. Kol kas man tai tinka ir patinka, bet egzaminai artėja, o tai reiškia, kad kuriam laikui linksmybes teks palikti nuošalyje.

AUTORIUS : Gabrielė Stasiūnaitė