Kaip produktyviai pailsėti? Pataria psichologė

Antroje Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) pokalbių ciklo „Dinamiški dialogai“ transliacijoje „(Ne)produktyvus poilsis: kaip išmokti nieko neveikti?“ VDU studentė Emilija kartu su psichologe Evelina Savickaite-Kazlauske siekė išsiaiškinti, kodėl patiriame neigiamas emocijas nieko neveikdami ir kuo svarbus yra poilsis. Psichologė pasidalino savo praktinėmis žiniomis ir patarimais.

Poilsio trūkumas daro neigiamą įtaką organizmui

Anot psichologės, nieko neveikimas tai tekantis laikas pro pirštus, leidimas sau tiesiog būti: „Be poilsio mes esame pastovioje kario ar bėglio pozicijoje. Tada kyla stresas, kuris tiesiogiai veikia kūną ir jo metu mūsų gyvybinės sistemos yra užslopinamos. Sutrinka ir nervo klajoklio funkcija. Tai yra ilgiausias mūsų nervas, kuris reguliuoja, kada atsipalaiduojame.“

Čia E. Savickaitė įžvelgia dar vieną problemą – nemokėjimą pažinti savęs ir savo kūno: „Atkreipiame dėmesį tik tada, kai kūnas jau klykia, todėl pastebėti savo kūno ženklus yra labai svarbu. Suvokti save gali padėti meditacija ar savo emocijų analizavimas. Reikėtų paklausti savęs: kodėl jaučiuosi įsitempęs, ką galėčiau padaryti sau, kad atsipalaiduočiau?“

Kaip įveikti neigiamas emocijas?

Mūsų visuomenėje nieko neveikimas neretai prilygsta tinginiavimui. Tai psichologė aiškina labai paprastai: „Tai dar nuo pramonės revoliucijos mumyse išugdytas jausmas. Žmonės įsivaizduoja, kad kiekviena valanda yra vertė, nedirbsiu – prarasiu pinigus. Darboholizmas atneša ne tik pinigus, bet ir emocinį atlygį – mes gauname dėmesio dėl to, kiek daug dirbame, kiek daug jau padarėme, kokia užimta mūsų diena.“

Dėl to praleidę dieną neproduktyviai galime jausti gėdos ar kaltės jausmą: „Labai daug priklauso ir nuo požiūrio šeimoje, nes tie patys būreliai irgi nėra poilsis. Turime turėti laiko tik tai sau. Turime sau aiškiai pasakyti, kad čia yra mano laikas, skirtas atsigauti ir reikalingas, tam kad galėčiau būti kūrybiškas, turėti jėgų kokybiškai mokytis. Jei aš nieko nedarau, nereiškia, kad mano smegenys nieko nedaro: ilsintis jos kuria įvairias jungtis, kurios mums gyvybiškai svarbios,“ – pasakoja psichologė.

Jaučiant nerimą, psichologė pataria išbandyti meno, spalvinimo terapiją ir ypač šiuo karantino metu savęs neperspausti, skirti laiko sau, pailsėti: „Tik savianalizė, savo jausmų suvokimas padės spręsti problemas, išsilaisvinti iš neigiamų emocijų ir jaustis geriau. Nesmerkime savęs dėl nieko neveikimo – tai gyvybiškai svarbus poilsis mūsų organizmui.“

Socialinių tinklų įtaka

Mūsų gyvenime daug laiko užima ir socialiniai tinklai, tačiau ar laiko leidimą juose galime laikyti poilsiu? „Jei žiūrime juokingus vaizdo įrašus ar nuotraukas ir tai mums sukelia teigiamas emocijas, juoką, tada tai yra poilsis. Bet jei stebime kitų žmonių gyvenimus ir lyginame save su jais, tada įsijungia kario pozicija. Kai prasideda lyginimasis tai nebėra poilsis,“ – teigia E. Savickaitė-Kazlauskė.

Reguliaraus poilsio svarba

E. Savickaitė-Kazlauskė pabrėžė ir reguliaraus poilsio svarbą: „Nereikia laukti atostogų, o dienos eigoje stebėti save. Jei manysime, kad visą dieną turime būti įsitempę, tai neduos mums naudos. Laiko planavimo pavyzdys: dvidešimt penkios minutės darbo, penkios minutės poilsio, poilsio metu galime žiūrėti į dangų, į augalą, padaryti prisitraukimų – visa tai yra poilsio formos.“

Paklausta apie išsigulėjimą psichologė teigė, kad tai reikia daryti tiek, kiek pačiam žmogui to reikia: „Gulėjimas yra pailsėjimas, tai yra dalis laiko sau. Bet jei tai bus vienintelė poilsio forma, mūsų problemų neišspręs, tačiau tai daryti reikia.“

Sekanti ciklo „Dinamiški dialogai“ transliacija vyks sausio 28 d. 13:00. Jos metu VDU SA prezidentas Paulius kartu su VDU Studijų prorektore Simona Pilkiene kalbėsis apie artėjantį pavasario semestrą: kokios naujienos ir pokyčiai mūsų laukia? Visas transliacijas rasite VDU Studentų atstovybės Facebook paskyroje.