Geriausia metų dėstytoja Agnė Blažienė: studentai – mano publika, o jos padėka – didžiausias įvertinimas

Geriausia metų dėstytoja Agnė Blažienė: studentai – mano publika, o jos padėka – didžiausias įvertinimas

Kovo 5 dieną Vytauto Didžiojo universitete vyko jubiliejinis 10-tasis V2 vakaras. V2 – tai tradicinis VDU renginys, kurio metu apdovanojami geriausi dėstytojai, studentiškos organizacijos, projektai, įvertinamos skambiausios metų frazės ir pan. Viena šio vakaro nominacijų – geriausias metų dėstytojas, kuris taip įvertinamas atsižvelgus į dėstytojų vertinimo anketas. Šįkart šią nominaciją laimėjo lietuvių kalbos katedros doktorantė Agnė Blažienė. Ji mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šventę, mintimis apie dėstymą ir studentus.

Kas Jus atvedė į Vytauto Didžiojo universitetą?

Į šį universitetą atvykau studijuoti taikomosios lietuvių kalbotyros magistrantūrą. Apie šį universitetą buvau girdėjau daug puikių atsiliepimų, universitetas spinduliavo šiuolaikiškumu, galimybe neformaliai bendrauti su dėstytojais, drąsiai išsakyti savo minties vienu ar kitu klausimu. Man patiko universiteto laisvė, dėstytojų darbas, jų žingeidumas ir noras studentui perduoti tai, kas yra aktualu, naudinga ir būtina žinoti šiandien. Taip ir atsidūriau čia, Vytauto Didžiojo universitete.

Ką Jums reiškia dėstytojos darbas?

Iš pradžių darbas universitete buvo praktika. Reikėjo stebėti atsiskaitymus, ištaisyti vieną kitą darbą. Vėliau susiklostė tam tikros sąlygos, kad ir pati pradėjau dėstyti. Iš pradžių buvo nejauku, bet pamažu su viskuo susipažinau. Supratau, kad man būti dėstytoja – tai studentui suprantama kalba perteikti tai, ką žinau. Noriu, kad studentai atėję į mano paskaitas išsineštų tai, kas jiems aktualu, naudinga, reikalinga. Noriu, kad prireikus studentai prisimintų perduotas žinias, pateiktus pavyzdžius, pagalvotų „juk dėstytoja kažkada taip ir sakė“.

Domitės daugybe sričių: sociolingvistika, daugiakalbyste ir kitomis kalbos sritimis. Kodėl būtent lietuvių kalba?

Besimokant mokykloje lietuvių kalba man asocijavosi su kablelių dėjimu, su tuo metu man ne itin įdomių kūrinių skaitymu, nuobodžiu kalbos kultūros mokymusi, nes net jei ir nevartojome žodžių „kurtkė“ ar „fortkė“, turėjome žinoti, kad negalime vartoti šių žodžių. Turėjau neigiamą nuostatą apie lietuvių kalbos mokymąsi. Bet vėliau pradėjau svarstyti apie studijas. Rinkausi, ar studijuoti žurnalistiką, ar lietuvių filologiją. Pagalvojau, kad  geras žurnalistas, pirmiausia, turi gerai mokėti rašyti, todėl pasirinkau lietuvių filologijos studijas. Studijuodama supratau, kad lietuvių kalba yra išties įdomi, dar daug kas joje neištirta, kad lietuvių filologija yra visur – televizijoje, spaudoje, radijuje, klubų skrajutėse, plakatuose, produktų aprašymuose. Supratau, kad lietuvių filologijos studijos yra daug kur pritaikomos, todėl ir pasirinkau toliau magistrantūroje, doktorantūroje tęsti lietuvių kalbos tyrimus.

Ar šis darbas visuomet buvo tas apie kurį svajojote?

Tiesą sakant, taip. Nuo mažų dienų buvau scenos žmogus  – vaidinau, organizavau renginius. Man reikėjo dėmesio. Gerai jausdavausi stovėdama prieš publiką ir matydama auditoriją. Dabar, turėdama galimybę dėstyti, aš vėl jaučiuosi taip, lyg būdama scenoje: turiu savo auditoriją, tik joje dabar išreiškiu savo patirtį, žinias. Visada po paskaitos pamąstau, ką dariau gerai, o ką reikėjo padaryti kitaip. Norisi, kad kitas išėjimas į „sceną“ būtų geresnis. Aš manau, kad esu „savo rogėse“.

VDU yra vienintelis universitetas, kurio studentai turi galimybę išreikšti savo nuomonę pildydami dėstytojų vertinimo anketas. Ką manote apie tokį būdą studentui išreikšti nuomonę?

Dėstytojų vertinimo anketos yra geras būdas dėstytojams sužinoti, kaip studentai vertina dėstymą, paskaitose pateikiamą medžiagą ir pan. Manau, kad tai yra efektyvu, nes aš pati, kaip dėstytoja, noriu žinoti, kaip studentai jaučiasi būdami mano paskaitose. Atsižvelgiant į studentų atsakymus galima tobulėti, galvoti, ką padaryti dar geriau. Norisi, kad studentas atėjęs į paskaitą negalvotų „o ne, ir vėl ta paskaita“. Studentai gali įvertinti tiek dėstymo struktūrą, parekomenduoti paskaitas kitiems, o tai pagalba ne tik dėstytojams, bet ir patiems studentams. Žinoma, pačios dalyko programos nepakeisi, tačiau perskaitę šias anketas, mes stengiamės padaryti viską, kad studentams lankyti paskaitas būtų malonumas.

Ar esate kažką pakeitusi savo darbe, o gal net savyje dėl studentų nuomonės, išsakytos per šias anketas?

Tikrai taip. Atsižvelgusi į jų nuomonę stengiuosi informaciją, skaidres, mokymosi medžiagą pateikti struktūruotai, atrasti daugiau teorinę medžiagą įprasminančių pavyzdžių. Ko pati iš savęs mokausi? Mažiau gestikuliuoti, nevėluoti. Stengiuosi paskatinti studentus ir juos motyvuoti, kad jie iš universiteto pasiimtų viską, ką gali. Studentų anketose išsakytos pastabos, pagyrimai neleidžia užsibūti vienoje vietoje, skatina judėti pirmyn, o tai labai gerai.

VDU – tai…?

Galimybė būti savimi.

Koks didžiausias įvertinimas Jums yra už tai, ką darote?

Geriausias įvertinimas, tai studentų komentarai, kad jie paskaitų metu išgirsta informaciją, kuri yra jiems aktuali, naudinga, pritaikoma gyvenime. Taip pat džiugina studentų pagyrimas, kad paskaitose buvo smagu, įdomu, nemonotoniška.

Koks jausmas būti išrinktai metų dėstytoja?

Gera, smagu, džiugu. Šis įvertinimas leido suprasti, kad tikrai esu ten, kur turiu būti, kad pastangos, kurios įdedamos į darbą, nenueina veltui, nes studentai tai pajaučia, pastebi. Tai skatina ir toliau judėti pirmyn, nuolat tobulinti paskaitas taip, kad studentui būtų įdomu. Kartais nežinai, ar darai gerai, ar ne, bet va, žiūrėk, studentai per dėstytojų vertinimo anketas įvertina tave, kaip geriausią dėstytoją. Jausmas puikus, jaučiu, kad turiu įdėti dar daugiau pastangų, kad pateisinčiau šį įvertinimą.