Atsikvėpti, nugrimzti ir… sugrįžti!
Orui vis labiau rudenėjant, dažnas nuklysta mintimis į savo atskirą pasaulį. Vis dažniau jaučiant sušalusias rankas, kūno virpulį, prireikiant skėčio, kurį ne vienas pamiršta pasiimti, taip gera daug ką apmąstyti ir minutei kitai tarsi iškeliauti iš realybės. Lyg vienu metu būnant čia, bet taip pat ir kažkur toli. Ne išimtis ir šie trys vyrai, kurie noriai pasidalino tuo, kas jų galvoje. Palinkėsiu, jog perskaitytos mintys leistų patiems panirti į pokalbių su savimi gelmes, o taip – savotiškai patirtumėte vidinę ramumą.
LINAS ADOMAITIS
- Pirmasis Pabaltijo šalyse išleido muzikos albumą USB atmintinėje. Tai buvo 2008 metais. Albumas „Window of my soul“
- Įkūrė labdaros ir paramos fondą, kurio pagrindinė misija remti be tėvų globos likusių kūdikių gyvenimą. Kasmet fondas prie mažylių gyvenimo sąlygų ir kultūrinio ugdymo prisideda galingais darbais. Per 2 gyvavimo metus parama vaikams siekia per 100 000 litų
- Lino Adomaičio sukurtas himnas Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandai yra pripažintas oficialiu komandos himnu. Jis skamba po kiekvienų „Žalgirio“ rungtynių
- Šiais metais debiutuoja kaip TV laidos prodiuseris ir vedėjas. Savo paties kurtoje laidoje Linas TV žiūrovams pristatys avantiūristines keliones po platų pasaulį
Lino pasivaikščiojimai su savimi:
Kartą svečiavausi pas indėnus Karibų jūros salelėse. Kelias savaites migravau iš vienos salos į kitą, kol atsidūriau mažytėje Šuns salelėje, kurią aplinkui apeit gali vos per 2 minutes. Joje gyveno senukas ir senelė, kurie net ir nežinojo, kiek jiems tiksliai metų. Jie nesuprato nei angliškai, nei lietuviškai, tačiau mūsų bendravimas buvo mintimis ir intencijomis. Mes supratome vienas kitą be žodžių.
Taigi toje Šuns salelėje aš vaikščiodavau aplinkui pakrante ir kalbėdavausi pats su savo mintimis. Kartais tyliai, kartais balsu. Einant aplink salelę kokius dvidešimt kartų ir garsiai galvojant, klausinėjant savęs yra žiauriai įdomu, nes pats nežinau kaip ir iš kur atsakymai gimsta tokie nerealūs, kad pats save nustebini.
Su gimtadieniu, Linai! Kaip gyveni, Linai? Ko tau palinkėti?
Kaip tik išpuolė mano gimtadienis, tad aš su kamera rankose nusifilmavau pats sau asmenukišką pasveikinimą ir kelis klausimus, į kuriuos pats ir atsakiau. Senukas pamatęs, kad sureikšminu savo gimtadienį ir pats save sveikinu – šyptelėjo ir numojęs ranka nuėjo kapoti kirviu savo irklo. Vėliau jis lakoniškai man pasakė, kad gimtadieniai yra nesąmonė. Ir dar pridūrė, kad jis nežino, kiek jam metų, ir dėl to jaučiasi žymiai geriau nei žinotų.
Ar gera būtų nežinoti savo gimtadienio?
Paklausiau pats savęs ir supratau, kad būtų visiška nesąmonė. O kaipgi draugų dovanos? Aš juk gimtadienį myliu ne dėl to, kad dar metais tampu brandesnis, bet dėl to, kad kažkam rūpiu ir gaunu dovanų. Gal kada nors norėsiu nežinoti, kiek man metų, tačiau kada gimtadienis – privalau nepamiršti.
O kodėl dangus atrodo kaip didžiulis gaubtas?
Vėl klausiau savęs žiūrėdamas į žiauriai žvaigždėtą dangų. Nes kai esi jūros vidury ir aplink save matai vandens liniją, supranti, kad jei pirštu brėžtum vandens horizontą – tai gautum tobulą apskritimą, kurio centre stovi, žiūri į patį dangaus viršų ir suvoki, kad dangus, tai apvalus gaubtas. Ir dar pridurčiau, kad labai jaukus gaubtas. Hm… visai smagu su savimi kalbėtis.
O ar įmanoma ginčytis su savimi?
Žinoma, nes kai prieštarauji savo minčiai – reiškia tu svarstai ir dėlioji teisingą atsakymą. Taip, kartais būna, kad apsidairai ir galvoji, ar kas nors mato tave, kai tu šnekiesi su savimi ir dažniausiai apsimeti, kad nesišneki. Tačiau čia, mažoj Šuns salelėj, gali drąsiai balsu kalbėtis su savimi ir ošiant bangoms gauti tokių nuostabių savo paties atsakymų į savo klausimus. Ir nekyla klausimas, ar tave kas mato, ar ne. Visai linksma ir įdomu. Nors stereotipinis žmogus sakytų – tam tai jau viskas, varžtas atsisuko, bet aš niekinu stereotipinį mastymą ir kartais pats save, kai taip mąstau.
Ar man patinka žmonės, kurie kalbasi su savimi?
Žinoma, kad taip! Jie yra patys nuostabiausi ieškotojai ir svajotojai. Ir aš pats patinku ir pavydžiu sau, aš myliu pasaulį, nes esu reikšminga jo dalelė. O kartais tampu visai nereikšminga jo dalele ir tada vėl bent jau mintyse užduodu sau klausimą, ką aš čia veikiu? Stoviu vietoj? Ar einu pirmyn? Hm… eiti pirmyn yra smagiau nei stovėti vietoj. Tad, Linai, apeikime dar vieną ratą aplink salą.
Sėkmės, mielieji ir nebijokite kalbėtis su savimi!
TRAVIS WATSON
- Is a father
- 33 years old
- Is married
- Loves M&Ms chocolate
- Michael Jackson – his favorite music artist
Do you ask yourself enough questions? Or do you settle for what you know?
I always ask questions about everything because the dumbest questions are „questions not asked“!
If you could do everything all over again, would you change anything?
I wouldn’t change a thing about how my life has turned out because it made me who I am today!
If you had a friend who talked to you the same way you talk to yourself, how long would this friendship last?
I would answer that it would last an eternity because I am my best friend first; I motivate myself and criticize myself to be even better tomorrow. So if another exhibits the same attributes then we have a lot in common!
Time or Money?
I would chose time, because tomorrow is never promised and there is not enough time in one day to do everything I want to do!
KAROLIS TIŠKEVIČIUS
- Per dieną išgeria po 4-5 puodelius kavos
- Piktas, kai alkanas
- Turi devynis kostiumus
- Alergiškas debilams ir kitiems „Delfi komentatoriams“
- Didžiausias gyvenimo posūkis – perėjimas iš „Žalgirio“ į „Lietuvos rytą“
Ar esu laimingiausias žmogus pasaulyje?
Absoliučiai taip! Kartais pagalvoju, kad yra du variantai – arba kažkas iš aukščiau mane labai myli, arba kruopščiai ruošia kokį nors išbandymą. Man sekasi viskas: esu sveikas, turiu abi rankas ir kojas, viską matau ir girdžiu, esu su nuostabiausia mergina, dirbu mylimą darbą, gyvenu kokybišką gyvenimą, kuriame man nieko netrūksta. Visų smagiausia dalis – galiu sau leisti rinktis, ką noriu dirbti, o ko ne. Kiek noriu dirbti, o kiek ilsėtis. Turint galvoje, kad jau daug metų gyvenu atskirai nuo tėvų, tai yra dideli dalykai.
Visa tai suteikia daug pasitikėjimo. Dar daugiau – neabejojimo savimi. Kai tau viskas sekasi, tavęs niekas negali išmušti iš vėžių. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie su manimi be ilgų apmąstymų apsikeistų gyvenimais. Kartais net sunku patikėti, kad laimingiausias pasaulio žmogus – tai aš.
Kuriuos metus išskirčiau kaip pačius geriausius?
Kiekvienais metais atsakymas tas pats – geriausi man yra šie metai. Kai 2013-aisiais metais atrodė, kad geriau būti nebegali, atėjo 2014-ieji, kurie buvo bent du kartus geresni. Kalbu ne tik apie piniginius reikalus, bet ir apie meilę, darbų įvairovę, sutinkamus žmones ir svajonių išsipildymus.
Pavyzdžiui, vaikystėje svajojau vieną gražią dieną tapti televizijos komentatoriumi. Ką jūs galvojat? Dar šiemet spėjau pakomentuoti Sočio olimpines žaidynes, o artėjantį sezoną komentuosiu visas „Lietuvos ryto“ televizijos krepšinio rungtynes.
Kuriuos įpročius norėčiau arba turėčiau išgyvendinti?
Kartais pagalvoju, kad būtų labai gerai, jeigu visada viską užsirašyčiau. Žinoma, kartais mėginu susirašyti dienotvarkę ar svarbias datas kalendoriuje, bet įprotis bėgti, lėkti ir pavėluotai viską prisiminti mane šiek tiek erzina.
Taip pat būtų visai neprošal suvartoti ne tiek daug alaus, surūkyti dvigubai mažiau cigarečių ir dažniau rasti laiko savo antrai pusei.
Gal ne tik jai, bet ir sau pačiam. Pasakysiu be jokio maivymosi – jau neatsimenu kada turėjau laiko pasivartyti lovoj ar visą dieną nieko neveikti. Netgi savaitgaliais taip nebūna. Galvoju, kad dėl to kaltas ir aš pats. Kaip jau minėjau prieš tai – dirbi tiek, kiek pats nori dirbti. Vadinasi, poilsio man dar nereikia.
Kokios pagrindinės mano vertybės?
Svarbiausias ir privalomas kiekvieno žmogaus bruožas – būtinybė niekada nepamiršti, kad esi tik žmogus. Tą pačią minutę, kai tą pamiršti, tampi skuduro gabalu.
Aš labai myliu žmones. Niekam nepavydžiu ir pats nieko negailiu. Galiu būti pats geriausias draugas. Jeigu žmogus gerbia mane, aš jį gerbsiu dvigubai.
Gaila, bet galiu būti ir pats šlykščiausias tipas, kokį tik esate sutikę. Taip atsitiks iškart po to, kai elgsitės negarbingai arba pamiršite, kad esate tik žmogus. Žmogiškumo visiems ir palinkėsiu!
Ir visai nesvarbu, Tu mergina ar vaikinas, kiekvienas iš mūsų galvoja bei kalbasi su savimi. Tai išties natūralus dalykas, tačiau ne visada norime pasidalinti tuo ir su kitais. Kita vertus, atskleisti dalelę tikrojo Aš, dalelę vidinių minčių – ne tik įdomu, bet ir suteikia savotiško paslaptingumo. Tad nepamirškite tarp begalybės darbų ir šalto rudeniško oro prisiminti savęs bei suteikti savo mintims itin prasmingą vietą savo dienotvarkėje!
Evelina Stepšytė