Važiuoti? Važiuoti !

Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: besaikis gėrimas, pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui.

Atrinko? Nebenoriu!

Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad manęs, antrakursės, tikrai neatrinks. Prancūzų filologai antrame kurse nevažiuoja. Be to, likusi tik viena vieta — tikrai atsiras tinkamesnis kandidatas. Netrukus sulaukiu laiško, kad esu atrinkta. Suomija. Negaliu pakęsti šalčio, nemyliu šitos šalies, nes tiesą sakant, nieko apie ją nežinau. Tačiau kelio atgal nėra — VDU jau susiekė su mano būsimuoju universitetu Tamperės mieste ir jie laukia mano laiško (esu paskutinė priimta studentė iš užsienio, nes registracijos laikas Suomijoje pasibaigė jau prieš mėnesį). Susitaikau ir imu laukti kelionės.

Rožinis atspalvis

Kai manęs prašo papasakoti apie tuos penkis mėnesius Suomijoje, tiesiog pasakau, kad buvo labai gerai. Nebuvę užsienyje su Erasmus programa nesupranta, kodėl spindinčiomis akimis pasakoju apie kiekvieną smulkmeną, todėl jiems tiesiog siūlau išvažiuoti patiems. Keturis mėnesius nuoširdžiai mokiausi. Lengva tikrai nebuvo, tačiau motyvavo puiki mokslo sistema. Dėstytojai stengėsi padėti studentui išmokti, jį sudominti, leisti pasirinkti tai, ką mokytis įdomiausia, o vėliau žinias įtvirtinti praktikos darbais. Nors streso buvo nemažai, egzaminus išlaikiau sėkmingai. Beje, visų universiteto tarnybų darbuotojai mane pasitikdavo su tokia nuoširdžia šypsena, kad kartais net patikėdavau, jog jiems išties rūpi mano problemos ir įdomu kasdien girdėti tuos pačius studentų užduodamus klausimus.

Kita medalio pusė – studentiškas gyvenimas. Kalbos apie laukinius vakarėlius ne iš piršto laužtos. Buvo studentų, kurie sąžiningai gerdavo kasdien, vogdavo maistą ir trukdydavo kitiems miegoti. Pradžioje sunku, vėliau priprantama. Jie egzaminų neišlaikė. Jie ir skųsis, kad Suomijoje mokytis per sunku. Aš tik paskutinį mėnesį užsienyje atostogavau:  keliavau, džiaugiausi laisve, verkdavau su draugais, atsisveikindama su kitais. Gegužės 23 dieną 5 valandą ryto autobusų stotyje, žvelgdami į mano snargliną veidą lange, šoko septyni pusnuogiai draugai. Gal dar kada nors ir šoks man po vieną, bet niekados visi septyni kartu. Tuo liūdnos ir žavios Erasmus studijos.

O gal geriau neverta?

Teko girdėti, kad ne visi parsiveža vien tik gerus prisiminimus iš studijų užsienyje. Vieni neįveikia namų ilgesio, kiti nesuderina mokslo ir studentiško gyvenimo, treti susiduria su kitomis problemomis.  Manau, kad ne kiekvienas žmogus gali ir turi važiuoti. Erasmus studijos užsienyje pernelyg uždaram žmogui, rasistui ar homofobui nevieta. Taip pat nereikėtų pamiršti ir materialinio aspekto. Pradžioje tenka išleisti nemažai pinigų (avansas už bendrabutį, mokestis už studento pažymėjimą, maistas, kelionė), todėl stipendijos tikrai neužtenka. Vėliau tenka gyventi taupiai, bet pinigų pakanka. Taupymo sumetimais rinkausi dvivietį kambarį, todėl turėjau klausytis nuolat dainuojančios kambario draugės bei dalintis su trisdešimčia žmonių dušą ir tualetą. Baisu? Mokėk daugiau arba nevažiuok į užsienį.

Ir dar kai kas…

Planuojant studijas užsienyje svarbu pagalvoti apie daugybę detalių. Patarčiau protingai pasirinkti šalį. Pavyzdžiui, studentas, ieškantis puikios studijų kokybės turėtų dairytis į Skandinavijos šalis, o norintis smagiai praleisti laiką – piečiau. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar TIKRAI nebus dėstomi dalykai vietine kalba (jeigu tai sukeltų problemų), nes kartais dalykų aprašymai prasilenkia su realybe. Prieš važiuojant siūlau nusiteikti gyventi benduomenėje, dalintis (savo noru arba per prievartą), priprasti prie naujų taisyklių, gyvenimo normų ir būti tolerantiškam.

Neplanuojanties vykti į Erasmus taip pat siūlau pamąstyti. Tokia proga neretai pasitaiko vieną kartą gyvenime. Mokymuisi užsienyje suteikiamos palankios salygos (piniginė parama, pagalba renkantis dalykus, universitetų bendradarbiavimas), o ir amžius tinkamas, nes gali būti, kad po keleto metų nuo tokio pasirinkimo sulaikys naujai sukurta šeima.  Taigi planuojant Erasmus studijas užsienyje dvejonių kyla ir turi kilti, tačiau galutinis pasirinkimas turi būti priimas gerai apsvarsčius visus pliusus ir minusus. Aš buvau ta, kuri priėmė spontanišką sprendimą ir juo liko daugiau nei patenkinta. To paties linkiu ir kitiems – dvejoti ir pasirinkti teisingai!

Judita Jurkėnaitė