„VDU leido man suprasti, kad aš – savo gyvenimo kalvis…“
Energingas, emocionalus, jautrus aplinkai, tačiau sunkiai sutelkiantis dėmesį – taip save apibūdina Jokūbas Nosovas, šokių pasaulyje dėl savo lankstumo geriau žinomas pravarde Zmej (rus. „gyvatė“). Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ketvirtakursis, anksčiau laimę bandęs Lietuvos Sporto universiteto sportinės rekreacijos ir turizmo specialybėje, save vis dėlto atrado šokyje. Dabar Jokūbas – vienas iš šokių centro „In Beat“ mokytojų. Bet apie viską – nuo pradžių.
Kodėl pasirinkai būtent politikos specialybę?
Šią specialybę rinktis mane paskatino draugas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra daug stipresnis politikas nei aš. Galbūt man vertėjo likti prie sportinės rekreacijos ir turizmo, bet… Politika todėl, kad nusibodo būti durninamam. Erzino matyti, girdėti, bet nesuprasti. Politika priverčia domėtis, o tai yra vienareikšmiškai gerai. Ir išvis, kas yra politika? Stodamas galvojau, kad tai Seimo narių balsavimo procedūros, o svarbiausia, kad dauguma žmonių mano taip! Vis dėlto, politikuoti gyvenime reikia – manau, kad politika labai vertinga specialybė bet kuriam žmogui.
Kodėl pasirinkai VDU? Ką tau, kaip asmenybei, davė šis universitetas?
Negalėčiau pasakyti, kad tik politikos mokslai davė man drąsos. Veikiau atvirkščiai, šokis – mano drąsa, tačiau studijuojant išryškėjo ir kiti mano gabumai, pavyzdžiui, iškalbingumas ir pokalbio, diskusijios krypties pajutimas. Universitete turėjau kelias tikrai įkvepiančias paskaitas: socialinę psichologiją pas V. Legkauską, politinę filosofiją pas R. Bulotą bei, žinoma, J. Greenspono paskaitas. Dar galėčiau paminėti prof. E. Aleksandravičiaus ir „Santaros-Šviesos“ klubo veiklą, kuri mane įkvėpė daugiau mokytis ir mokyti kitus.
Kada susidomėjai šokiu?
Šokiais susidomėjau tuomet, kai išsiskyriau su mergina ir „griuvo dangus“. Sėdėjau namuose, žaidžiau „Final-Fantasy X-2“ ir storėjau… Penktadienio vakarais nuo 18 val. Kauno klube „Ex-It“ vykdavo „Junior parties“. Ten atsiskleidė mano talentas puikiai mėgdžioti, kopijuoti judesius, maivytis ir panašiai vaipytis, o juk viso to ir reikia šokėjui. Vis dėlto pradžioje labiausiai mane paskatino brolis ir „In Beat“ komanda, kurie push‘ino (angl. „stumia“) mane. Prievarta netempė niekas, tiesiog kartu nuėjom į šokių salę ir man patiko, užkabino.
Ir dabar esi vienas iš šokių centro „In Beat“ mokytojų. Kas tau yra šokis? Kodėl pasirinkai būtent jį, o ne muziką ar dailę?
Ne aš pasirinkau šokį, o jis mane. Tarkime, man dabar lūžtų abi kojos ir metus turėčiau sėdėti vežimėlyje. Aš pieščiau, galbūt kurčiau muziką ar net dainuočiau. Pasirinkau ne šokį, o Hip-Hop kultūrą. Hip-Hop apima viską: muziką, šokį, dailę, dainavimą, net kalbėjimą – visu tuo aš ir užsiimu. Ši kultūra neturtinguosius pamaitina, o turtingi nori ją valgyti, nes ji gardi ir dosni. Žmogus, kartą atėjęs į Hip-Hop renginį, dažnai užsikabina visam likusiam gyvenimui.
Tai kas gi tas hip-hop?
Hip-Hop‘as – tai taika, meilė, vienybė ir, svarbiausia, gerai praleistas laikas… Jeigu tai nėra išsamu, klauskite šių žmonių: James Brown (a.a.), Afrika Bambaataa, Paul Skee, GRLA. Pastarasis yra lietuvis ir kadaise man neformaliai išaiškino apie Hip-Hop tikrumo pojūčio svarbą ir teisingo požiūrio į šią kultūrą sklaidą.
Koks geriausias dalykas, būnant šokių mokytoju?
Geriausias jausmas apima matant, kai tavo mokiniai laimi kokiuose nors konkursuose. Dar smagu, kai jie tiesiog keliauja, chill‘ina (angl. „ilsisi“) ar šoka kartu su tavimi. Geriausia matyti juos spinduliuojančius ta pačia šviesa, kurią tu spinduliuoji jiems.
O iš ko mokaisi tu pats?
Iš aplinkos, gamtos, stichijų, kosmoso, knygų, filmų ar iš savo tėčio. Tačiau daugiausia turbūt pasiimu iš žmonių istorijų. Vis
Just follow your heart (angl. „Tiesiog sek paskui savo širdį“). Darykite tai, ką norite, o jei kas nors nepatinka – tai ir nedarykite to. Pakluskite Visatai ir šypsokitės pasauliui!
Karolina Paškevičiūtė