Ieva Vengrovskaja: prezidentavimas, kaip amerikietiški kalneliai, niekada nežinai, kas bus toliau

Artėjant kovo 10-osios Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) rinkiminei-ataskaitinei konferencijai, kyla klausimas kas šiemet stos prie organizacijos vairo. Siekiant paskatinti bei įkvėpti studentus kandidatuoti į prezidento poziciją, šiuo metu VDU SA prezidento pareigas einanti Ieva Vengrovskaja noriai dalijasi savo patirtimi, patarimais bei išgyvenimais valdant organizaciją bei tiesiogiai atstovaujant studentams.

Kaip jautiesi baigdama antrą kadenciją ir žvelgdama į praėjusių metų veiklą?

Jaučiuosi liūdna, bet tuo pačiu metu ir laiminga. Kai pasižiūriu į praėjusius du metus, atrodo ir liūdna, kad priėjau pabaigą, bet kartu ir džiaugiuosi tuo, kiek daug mes padarėm. Per tuos du metus pasaulyje vyko daug dalykų – pandemija, karas, kas sukėlė daug iššūkių, kuriuos reikėjo spręsti čia ir dabar, daug ką reikėjo svarstyti ekspromtu.

Kokia buvo tavo didžiausia baimė prieš pradedant prezidentės pareigas?

Prieš pradedant pirmąją kadenciją bijojau, kad nesu tinkamas žmogus viską padaryti, nesuprasiu kaip tinkamai ištransliuoti ir atstovėti daugumos studentų nuomonę ir tinkamai atstovauti. Baiminausi, kad turiu per mažai žinių ir nesu tam skirta. Prieš einant pirmą kadenciją išsikėliau didelius tikslus, o tęsiant antrąją galvojau, kad „ko nespėjau per metus, tai padarysiu per antrus“. Bijojau, kad pritrūks laiko ir, deja, bet taip ir yra. Nėra padaryta tiek, kiek kad norėjau.

Didžiausias iššūkis su kuriuo susidūrei eidama prezidentės pareigas?

Mes labai pripratom prie nuotolio, kuris, man atrodo, mane gelbėjo pirmoje kadencijoje, tačiau antroje supratau, kad esu pririšta prie šios pozicijos ir veiklos bei pačio Kauno. Posėdžiai, susitikimai, sunku planuoti savo laiką į ateitį, nes nežinai, kas tavęs laukia rytoj. Kitas iššūkis, stovėti už tą nuomonę, kuri yra daugumos, bet galbūt ne visai jai pritardavau Sunku buvo deleguoti darbus, įtraukti aplinkinius aktyvius studentus, nepasilikti visko pačiai, nes taip nėra spėjama, tačiau laikui bėgant tai tapo kasdienybe.

Kokia VDU SA veiklos kryptimi ir joje nuveiktais darbais būnant prezidente labiausiai džiaugiesi?

Labai norėjau, kad turėtume savo atstovų sistemą, organizuotume mokymus, daugiau juos šviestume. Mačiau, kiek daug universitete yra studentų, kurių nėra atstovybėje, bet jiems rūpi universitetas ir studentų gerovė, juk jie gali būti seniūnais, ateiti į studijų programų komitetą, būti fakulteto taryboje. Manau, kad tai ir yra ta sritis, kurioje mes padėjom didžiulį pamatą. Dabar VDU studentai aktyviau įsitraukia į tam tikrus organus, jie dalyvauja, pasisako, įsitraukia, tačiau dar reikia atlikti daug nuoseklaus darbo šioje srityje.

Kokios veiklos, krypties ar užsibrėžto tikslo šiemet pasiekti ar įgyvendinti nepavyko?

Krūva. Tokių sričių ir veiklų yra labai daug. Ką dabar atsimenu, tai nepavyko pakelti skatinamųjų stipendijų, žinoma, jos kilo, bet ne VDU SA, o BSI padidėjimo dėka. Kitas dalykas, tai nepavyko iki galo pasiekti, kad doktorantai turėtų savo specializuotą anglų kalbą, skirtą tik trečiosios pakopos studentams, ir kad jie turėtų savo baigiamojo darbo ar šiaip tyrimų konsultantą – žmogų, kuris jam padėtų kaip vadovas. Visa tai yra aptarta su Mokslo prorektore, Mokslo skyrium ir Užsienio kalbų institutu.

Kokia tavo pati mėgstamiausia prezidento funkcija, renginys ar bet kas, kas šauna į galvą?

Anksčiau minėjau, kad yra sudėtinga, kai tu negali planuotis savo laiko į ateitį, bet man atrodo, kad tai yra geriausia prezidento pozicijos darbo specifika. Tu turi be proto daug dalykų ką gali nuveikti, atrodo tau ribų nėra. Įdomūs metai, kai kaskart 8 ryto sulaukus skambučio, nežinai ar tai kurjeris siuntą veža, ar skambina studentas su problema, ar ministerija dėl kokios nors konferencijos, ar universiteto administracija dėl ateinančio posėdžio, ar svarbaus klausimo Tai kaip amerikietiški kalneliai, niekada nežinai kas bus toliau.

Kokius kelius atveria universiteto pareigos universitete ir/ar už jo ribų?

Man atrodo, kad kažką pasirinkdamas, kažko ir atsisakai, ir taip yra apie viską gyvenime. Tai ir šioje vietoje, tu keldamas savo kandidatūrą eiti studentų prezidento pareigas, prisiimi atsakomybę ir tuo pačiu kažko atsisakai. Nepalieki nepastebimas studentas, kalbėdamas, išsakydamas nuomonę turi pasverti ir įvertinti ką ir kaip sakai labiau nei iki tol. Bet ką labiausiai atveria ši pozicija, tai žmones – naujas kompetencijas su jais susidirbant, daugiau pažinčių užsimezga, kurios lieka ir ateityje

Artėja naujo VDU SA prezidento rinkimai. Ko palinkėtum norinčiam užimti šias pareigas?

Pirmiausia norėčiau palinkėti, kad būtų bent du kandidatai ir įvyktų demokratija. Linkiu daugiau bendrauti su studentų atstovais, eiti į susitikimus ir turėti ryšį su studentais už atstovybės ribų. Tuo pačiu norėčiau palinkėti stovėti už savo sprendimą iki pat galo – jeigu kartu su komanda priimat sprendimą kokiu nors svarbiu studentams klausimu, stovėti iki galo su šia nuomone. Negali pusiaukelėj diskusijų ar pasitarimų nuspręsti, kad „ne, tiek to, nesvarbu, per sunku, nesusitariam, tai pasiduodam“. Jeigu tai yra reikšmingas dalykas, reikia stovėti iki galo, jeigu ne – reikia būti lanksčiam, tai labai reikalinga savybė šitoj pozicijoj.

Prezidentavimas yra puiki galimybė pasimatuoti vadovo kėdę, išmokti vadovauti komandai, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, būti lankstiems bei organizuoti savo darbą valdant laiką. Norintys kandidatuoti į prezidento postą, užpildytą request, motyvacinį laišką ir veiklos gaires turi pateikti iki vasario 17 d. 17 val. VDU SA Valdybai el. paštu valdyba@vdusa.lt.