Erasmus in Malta

Erasmus įgauna pagreitį arba mėnuo čia

Sunku patikėti, kad savo rojuje, Maltoje, jau praleidau vieną mėnesį, laikas taip greitai bėga, atrodo, tik neseniai čia atvažiavau ir pratinausi prie atostogas primenančio gyvenimo. Dabar kaip tikra maltietė stabdau autobusą, paburnoju ir neatsakingą vairuotoją, jei vėl išsitėškiau ant grindų, jam staigiai stabdant (gerai, kad tėveliai apdraudė prieš išvažiuojant). Jaučiuosi kaip tikra salos gyventoja, kai nueinu į parduotuvę ir žinau, kurie produktai geresni, kas pigiau, kas skaniau. O šypsena manęs neapleidžia net ir tada, kai lyja 5-ąją dieną iš eilės. Tikriausiai oras Lietuvoje dabar geresnis nei čia, nes taip jau antra savaitė, patys maltiečiai stebisi tokia šaltuma ir su nekantrumu, kaip ir aš, laukia šilumos. Apie Maltos orą kalbėti galima valandų valandas, bet aš pabandysiu trumpai nupasakoti kaip būna paprastą dieną: ryte pabundu nuo griaustinio ir stiprios liūties sukelto triukšmo, gatvės skęsta balose, o vairuotojai ima vairuoti atsakingiau ir lėčiau, tada po pietų išlenda saulė ir pasidaro per karšta sėdėti su šiltu megztiniu, atrodo diena jau nebegali subjurti ir tada vakare pakyla vėjas ir eiti tiesiai tampa nebeįmanoma. Ir taip kasdien. Tokia ta maltietiška žiema.

Žaidžiame universitetą arba viskas kitaip

Paskaitos jau įgavo pagreitį, pradžioje buvo sunkoka išsėdėti kelias valandas be pertraukų ir bandyti suprasti viską kita kalba, tačiau dabar jau pripratau ir laikas prabėga greitai, aišku vis dar iškyla sunkumų su anglų kalba, ne viską suprantu, bet google translate padeda, kai reikia, tačiau psichologija tikrai nėra lengvai įkandama. Nors universitete viskas turi būti dėstoma angliškai, pasitaiko ir tokių kuriozų, kai dėstytojas ima vesti paskaitą maltietiškai, tada aš nedrąsiai iškeliu ranką ir išsiduodu: „aš erasmus studentė, nesuprantu maltietiškai“. Reakcijos iš grupiokų būna įvairios, vieni tyli ir spokso, tarsi aš būčiau iš Marso, kiti kalbina ir aiškinasi kur yra ta Lithuania. Studentai čia malonūs ir draugiški, nors girdėjau, kad kiti „erasmusai“ nepatenkti vietiniais studentais, esą jie tik apsimeta, kad yra tokie. Na, aš kol kas sutikau tik draugiškus ir linksmus žmones, kurie iškart pasisiūlė padėti, jei tik reiks. Visai neseniai kalbėjausi su viena maltiete apie mūsų universitetus, bandėme juos palyginti, pavyzdžiui, jie neturi tarpinių atsiskaitymų, tik egzaminą, na, dar kartais kokį komandinį darbą. Čia kiekvienas studentas gauna stipendiją vien dėl to, kad pasirinko mokytis universitete, stipendijos dydis 120 eurų, na, neblogai, sakyčiau. Taip pat pastebėjau, kad Maltoje visi 97% studentų turi apple kompiuterius, iphone and ipad, jie tarsi apsėsti šio prekinio ženklo, jei neturi kažko iš apple, tai tu arba labai neturtingas, arba erasmusas.

Pakeliaukime arba kai neturi ką veikti

Kadangi turiu tik 5 paskaitas per savaitę, lieka daug laisvo laiko, kurį praleidžiu keliaudama po šalį. Malta nuostabi, nors ir mažutė sala, tačiau kelionė autobusu gali trukti net kelias valandas. Negaliu pasigirti, kad apkeliavau visą šalį, tikrai ne, dar liko ką pamatyti, kita vertus, turiu keturis mėnesius – tikrai spėsiu. Visgi jau pabuvojau sostinėje Valetoje, kuri išties nuostabi bei labai rami, o pastatai ir bažnyčios – įspūdingai gražūs. Pasiekus gražųjį sodą atsiveria vaizdas į uostą ir Tris miestus (tai senoviniai miestai, išlikę nuo viduramžių, po kuriuos vaikščiojant gali rasti senovinių piešinių ant sienų). Paskutinį kartą, kai apsilankiau Valetoje, pataikiau tiesiai į didžiojo karnavalo sūkurį. Dauguma dalyvių buvo persirengę, šalia lakstė princesė ir piratai. Vaikams karnavalas – tai didžiulė šventė, tėveliai perka norimus kostiumus, pildomi jų norai, nereikia eiti į mokyklą, na, tiesiog rojus. Kitas miestas, kurį aplankiau ne kartą ir ketinu padaryti tai dar daugybę kartų – Mdina, senoji Maltos sostinė, dar kitaip vadinama Tyliuoju miestu. Užėjus tave pasitinka visiška tyla ir ramybė, čia gyvena patys turtingiausi Maltos žmonės, kurie vertina privatumą ir ramybę. Mdina traukia turistus ne tik dėl visa to, bet ir dėl senovinių gatvelių bei nuo įtvirtinimų atsiveriančios panoramos. Taip pat šiame miestelyje slepiasi miela, sena kavinukė – Fontanella, apie šią vietą išgirdau dar būdama Lietuvoje ir pažadėjau sau, kad ją tikrai aplankysiu. Ji tikrai nuostabi, o garsieji Fontanellos pyragai priverčia pamiršti apie dietas ir papildomus kilogramus. Įsivaizduokite, jūs sėdite senovinėje kavinėje, įkurtoje ant griuvėsių, geriate karštą šokoladą ir mėgaujatės tradiciniu Fontanellos pyragaičiu Banoffee (trapi tešla padengta karamele ir bananų kremu su šokolado kepure), o jums prieš akis visa naktinė Maltos panorama. Dar viena dėmesio verta vieta – Golden Bay and Ghaju Tuffieha paplūdimiai, kurie yra vienas šalia kito, tačiau skiriasi kaip diena ir naktis: vienas iš jų laukinis ir mėgstamas vietinių, kitas – populiarus tarp turistų. Jie skiriasi nuo mūsų įprastų paplūdimių todėl, kad yra apsupti stačių kalvų, ant kurių galima palaipioti ir net pikniką pasidaryti! Pati sėdėjau ant uolos krašto, po kojomis – uolėta jūra, o prieš akis – neaprėpiama galybė vandens. Jausmas ypatingai keistas, atrodo, kad esi ant pasaulio krašto, daugiau nieko nėra, tačiau baimė nuslysti sugrąžina į realybę.

Laikas tiksi arba ką dar sužinojau

Antras mėnesis Maltoje jau įpusėjo, mokslai rimtėja, oras jau pradėjo taisytis, o aš toliau gyvenu savo svajonėje. Atrodo, galėčiau pradėti burbėti, kad nepatinka tas ar anas, bet kam, čia net keiktis nesinori, visi laimingi ir tave ta laime užkrečia. Tik namų ir draugų ilgesys kartais ateina, bet tam juk yra skype ir kitos priemonės. Kultūrinis šokas jau praėjo, nors Malta tikrai europietiška šalis, bet tai pietų sala ir čia labai daug juodų žmonių, kuriems Malta kaip tarpinė stotelė į Europą, gauni leidimą ir gali keliauti po Europos Sąjungą. Taip pat jei nori tapti šios šalies piliečiu ir gauti pilietybę, gali tai nusipirkti už 600 eurų. Jokių egzaminų, net kalbos mokėti nereikia. Kaip ir minėjau anksčiau, jie tikrai gyvena labai atsipalaidavę. Na, o manęs laukia pirmosios Velykos ne Lietuvoje, šeimos vizitas ir dvejos tikros maltietiškos vestuvės.

AUTHOR: Gabriele Stasiūnaitė