Finnish life goes on
Pavasaris pasiekė net Suomiją. Kiek žinau nelabai ilgam, bet po ilgo tamsos laikotarpio kiekvienas saulės spindulys yra aukso vertės. Erasmus studento gyvenimas tęsiasi su nuotykiais ir dar geresne nuotaika.
Gyvenimas bendrabutyje: neprisitaikysi – neišgyvensi
Gyventi bendrabutyje teko ir anksčiau, bet čia taisyklės šiek tiek kitokios. Mes neturime budėtojų, neturime nuobaudų ir jokios kontrolės. Blogiausia, kas gali nutikti – pasakys „nu nu nu, nedaryk taip“ – taigi miegoti yra sunku. Studentai iš Ispanijos bandė man įrodyti, kad į Suomiją atvažiavau ne miegoti ir ne mokytis. Maisto gaminimas paryčiais, klyksmai, netvarka, pridegintas maistas, ispanų kalba, vagystės – visa tai yra kasdienybė. Pradžioje bandėme pyktis dėl triukšmo, tvarkyti bendras patalpas, išmesti paliktus nešvarius daiktus, prašyti kalbėti angliškai. Dabar aš tiesiog turiu didžiulę kolekciją ausų kamštukų, saugau savo daiktus, nepalieku skanaus maisto bendrame šaldytuve, perlipu per šiukšles ir bendrauju su tais, kurie su manimi kalba angliškai arba prancūziškai.
Praktikos daugiau negu kolegijoje
Studijuodami universitete praktikos, nors giliai širdyje ir norime, gauname nedaug. Tamperės universitete jos gaunu pakankamai. Kiekvienam dalykui tenka paruošti ne mažiau kaip vieną praktikos darbą. Smagiausia, kad užduodami darbai yra tokie įdomūs, kad juos norisi atlikti nedelsiant. Paskaitai, kurioje mokomės apie prancūzų kalbos dėstymą, turime individualiai parengti konkrečią valandos trukmės medžiagą su mūsų pačių sugalvotomis užduotimis ir vėliau pagrįsti savo pasirinkimus. Įdomiausia tai, kad kiekvienas gavome skirtingas situacijas: paskaita mažiems vaikams, pensininkams, dėmesio sutrikimų turintiems žmonėms, labai didelei grupei ir t.t. Man atiteko variantas – kalėjime. Beje, mačiau, kad galima pasirinkti kursą, kuris trunka savaitę. „Paskaitų“ metu studentai keliauja į Sankt Peterburgą ir lanko įvairias teisines institucijas. Grįžę atsakydami į tam tikrus klausimus turi parašyti 10-15 puslapių refleksiją ir būtinai pateikti asmeninį vertinimą. Keisčiausia, kad kai kurie dalykai net nėra vertinami pažymiais, nes jie visiškai nesvarbūs. Svarbiausia – žinios ir mokymosi džiaugsmas.
Suomiška žiema? Ne, negirdėjau
Žiemos Suomijoje nebuvo. Nebuvo ir tiek. Kurį laiką spaudė tikras nemalonus šaltis, bet suomiams -15 nėra „gera žiema“. Be to, visa tai truko tik mėnesį. Kovo pradžioje apie sniegą prisiminiau tik iš kelionės į Laplandiją (apie kurią papasakosiu netrukus), nes Tamperės gatvėse nebuvo likę net akmenukų, kurie barstomi, kad suomių dviračiai neslidinėtų važiuojant. Pavasaris vietinių gyventojų nedžiugina taip kaip Erasmus studentų ir jie su viltinga šypsena primena: „žiema dar nesibaigė, dar atšals“. Tačiau manau, kad galiu suprasti ir suomių poziciją. Jeigu jau įsirengi sauną, nusiperki žiemines dviračio padangas, išmoksti gerai slidinėti, pripranti prie maudymosi eketėje, nori tuo naudotis kiek galima ilgiau.
Kelionė į Laplandiją ir maudynės Arkties vandenyne
Iki šiol maniau, kad Laplandija yra miestas, kuriame gyvena Kalėdų senelis ir nieko daugiau nėra. Tačiau Laplandija – regionas, o Suomijoje gyvena du Kalėdų seneliai ir abu jie yra tikri. Man teko lankytis Rovaniemi. Norint pamatyti Kalėdų senelį, privaloma pirkti nuotrauką, kuri kainuoja 25 eurus. Žinoma, fotografuotis gali nors ir 20 žmonių ir taip sutaupyti pinigų, bet nuotrauką gaus vis vien tik vieną. Nors senelis labai malonus, draugiškas ir pasisveikina skirtingomis kalbomis (lietuviškai taip pat), visa kita yra tiesiog komercija.
Kelionės metu teko nuvykti iki pat Arkties vandenyno. Buvome įtikinti, kad tai galbūt pirmas ir paskutinis šansas išsimaudyti šiame vandenyne, todėl privalome tai padaryti. Išsikaitinau saunoje ir įbridau į vandenyną. Ledinis vanduo degino kojas, bet išdrįsau porai sekundžių panardinti visą kūną, nes kitaip nebūčiau galėjusi sakyti, kad maudžiausi. Dabar galiu pasigirti, kad dvi dienas gulėjau su temperatūra, o Arkties vandenyną man primena sloga ir kosulys. Kelionės metu taip pat važinėjausi rogutėmis, traukiamomis haskių, ir lankiausi šiaurės elnių fermoje. Penkių dienų trukmės kelionė kainavo 400 eurų, bet parsivežti įspūdžiai neįkainojami.
Naujas semestriukas
Tamperės universitete studentai mokosi tam tikrais ciklais – aš juos vadinu semestriukais. Trečiasis (man tai buvo pirmasis) akademinių metų periodas truko nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos. Kitas semestriukas prasidėjo kovo 10 ir truks iki gegužės 16. Vasarį man teko laikyti tik du egzaminus, nes kiti dalykai tęsiasi abu ciklus. Taip pat turėsiu du naujus dalykus, bet jų egzaminų laikyti nereikės, užteks ilgo ilgo rašto darbo, prezentacijų ir aktyvaus dalyvavimo paskaitose. Atsisakiusi vienos paskaitos, kuri man labai nepatiko ir buvo per sunki, turėjau rasti kažką naujo. Pasijaučiau labai diskriminuojama, nes studentai iš užsienio visados yra sąrašo gale. Manęs nepriėmė į tris dalykus. Jau buvau pradėjusi skaičiuoti, kiek reikės susimokėti už nepakankamą kreditų skaičių (pagal mano matematines žinias apie 10 000), bet vėliau pavyko susitarti su dėstytoja ir buvau priimta į vieną labai įdomią paskaitą. Mano Erasmus studentės gyvenime vėl šviečia saulė!
AUTORIUS : Judita Jurkėnaitė